Tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorė dr. Lyra Jakulevičienė pažymi, kad pats tvoros statymo faktas pagal tarptautinę teisę nėra neteisėtas. Visgi teisininkės vertinimu, Seimo priimti ir prezidento pasirašyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai iš dalies panašūs į tai, ką darė Vengrijos valdžia, bandant kontroliuoti migrantų srautus. Būtent dėl šių teisinių niuansų, o ne dėl fizinio barjero statybų ES esą ir pralaimėjo bylą.

„Praėjusios savaitės Seimo priimti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai yra dalinis veidrodinis atspindys Vengrijos veiksmų per 2015-2017 m. krizę, kuomet Vengrija keitė savo įstatymus dėl prieglobsčio ir dėl užsieniečių išsiuntimo numatydama galimybę Vyriausybės paskelbtais masinio užsieniečių srauto atvejais riboti tam tikras migrantų ir prieglobsčio prašytojų teises. Šie teisės aktų pakeitimai susilaukė pirmiausia Europos komisijos reakcijos ir kritikos dėl sistemingo prieglobsčio prašytojų sulaikymo, priėmimo sąlygų, prieglobsčio procedūrų dar 2015 metais“, – Eltai pasakojo L. Jakulevičienė.

Pasak teisės ekspertės, ne dėl konkretaus fizinio barjero statybos, o būtent dėl prieglobsčio prašymų procedūrų neatitikimo ES teisės reikalavimams 2020 m. gruodį Vengrija ir pralaimėjo bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT).

Jungtinių Tautų ir ES ekspertė pabėgėlių klausimais, Mykolo Romerio universiteto profesorė Lyra Jakulevičienė, M. Ambrazo / ELTOS nuotr.

„Vėliau susilaukta ir Europos teisingumo teismo sprendimo. Teismas konstatavo, kad Vengrija nesilaikė ES teisės reikalavimų, taikomų prieglobsčio procedūroms ir neteisėtai esančių šalyje asmenų išsiuntimui. Sprendime pripažintos tokios problemos, kaip apribojimas galimybių pateikti prieglobsčio prašymą, neteisėtas prašytojų sulaikymas vadinamuosiuose „tranzito centruose“ pasienyje bei garantijų netaikymas vykdant išsiuntimo procedūras“, – aiškino MRU profesorė.

Ji taip pat priduria, kad Vengrija dėl teisės aktų pažeidimų šių metų kovo mėnesį susilaukė pasmerkimo ne tik ESTT, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), kurio sprendimai numatė, jog migrantų laikymas vadinamuosiuose „tranzito centruose“ pasienyje pažeidžia kankinimų ir nežmoniško elgesio draudimą. Pasak L. Jakulevičienės, EŽTT taip pat numatė, kad Vengrijoje galiojantis prašymų išnagrinėjimas netaikant procesinių garantijų neužtikrina apsaugos nuo kolektyvinio išsiuntimo, kurie yra draudžiami Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Jei migrantų neįsileidimui, tai priemonė vargu ar efektyvi, kadangi jei asmuo kreipiasi dėl prieglobsčio, valstybė privalo išnagrinėti prašymą.

L. Jakulevičienės teigimu, 175 kilometrų sienos ruožas Vengrijai kainavo virš 109 mln. eurų, todėl esą reikėtų įvertinti, ar fizinio barjero statyba yra tinkamiausia priemonė Lietuvos-Baltarusijos pasienio apsaugai bei atgrasymui nuo nelegalios migracijos.

„Jei tikslas yra sienos apsauga, tai kyla klausimas, ar nėra modernesnių priemonių sienos stebėsenai ir reagavimui esant pažeidimui. Jei migrantų neįsileidimui, tai priemonė vargu ar efektyvi, kadangi jei asmuo kreipiasi dėl prieglobsčio, valstybė privalo išnagrinėti prašymą. Pagal galiojančią teisę pakanka, kad asmuo kažkokiu būdu išreikštų poreikį kreiptis dėl prieglobsčio“, – abejones išsakė MRU profesorė, kad Lietuva dėl prieglobsčio prašymų procedūrų dar iki šiais metais prasidėjusios migracijos krizės jau buvo susilaukusi pastabų iš EŽTT.

„Be to, Lietuva turėjo ir „savo“ bylą EŽTT dėl procedūrų pasienyje, kai 2018 m. gruodį EŽTT byloje M.A. ir kiti prieš Lietuvą pripažino Lietuvą pažeidus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją dėl to, kad pasieniečiai nepriėmė prieglobsčio prašymo ir atsisakė įleisti į Lietuvos teritoriją čečėnų tautybės šeimą su mažamečiais vaikais nepaisant jiems gresiančio pavojaus“, – pasakojo teisininkė.

Taip pat L. Jakulevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad net iki Seimo neeilinėje sesijoje priimtų įstatymų pakeitimų, Lietuvoje buvo atitinkami teisiniai pagrindai sulaikyti pavojų kėlusius migrantus.

„Be to, iki priimtų pakeitimų Užsieniečių teisinės padėties įstatymas ir taip buvo numatęs galimybę sulaikyti asmenis pvz. valstybės saugumo užtikrinimo tikslais, todėl jei kažkurie vyrukai kelia pavojų niekas netrukdo jų teisėtai teismo sprendimu sulaikyti. O vaikų sulaikymas iškart kelia ir Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo problemas, nes apskritai gali būti taikomas tik kraštutiniu atveju, o imigraciniame kontekste kuo toliau tuo mažiau rekomenduojamas kaip neatitinkantis geriausių vaiko interesų užtikrinimo principo“, – įsitikinusi teisininkė.

Todėl MRU profesorė mano, kad fizinio barjero statyba gali padėti kontroliuojant srautus, tačiau ne visiškai atsiribojant nuo migrantų.

„Taigi, jei manome, kad pastatysime tvorą ir bus lengviau neįleisti užsieniečių tai efektas gali būti panašus, todėl apskritai sienos kontrolės stiprinimą reikia žiūrėti tik kaip į srautų valdymo įrankį, bet ne akliną sienos uždarymą atvykėliams“, – sakė L. Jakulevičienė.

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš ketvirtadienio į penktadienį bandė patekti 2 430 neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra 30 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šią liepą pasieniečiai sulaikė 1 769 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 380. Taip pat sulaikyti 184 Kongo, 124 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 77 Afganistano, 76 Rusijos, 74 Irano, 71 Sirijos bei kitų šalių piliečiai.

Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 586. Šalčininkų rajone sulaikyti 540 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 457, Ignalinos – 391, Švenčionių – 201, Lazdijų – 153.

Išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.