Atlikti laidos vertinimą ir pareikšti nuomonę, ar laidoje nusižengta profesinės etikos principams, LŽS etikos sargų paprašė pati R. Janutienė. Po šios TV3 eteryje nepasirodžiusios laidos televizija nutraukė sutartį su R. Janutiene, TV3 vedusia laidas „Kodėl?“ ir „Paskutinė instancija“. Nors reportažas TV3 eteryje nepasirodė, jis publikuotas internete, medžiagą skelbė naujienų portalai.

TV3 etikos sekretorius ir naujienų tarnybos vadovas Sigitas Babilius tuomet teigė, kad R. Janutienės paruošta laida neatitiko įmonės kokybės ir etikos reikalavimų, todėl nuspręsta jos eteryje nerodyti. Pasak S. Babiliaus, per pastaruosius kelerius metus R. Janutienės sukurtos programos įvairių žurnalistų savireguliacijos, valstybės institucijų bei teismų buvo daugiau nei penkis kartus pripažintos pažeidžiančios įstatymus ar etikos normas. Tuomet jis aiškino, kad išsiskyrė R. Janutienės ir televizijos požiūriai į etiką bei žurnalistikos kokybę.

Prezidentūra atsakymo teise nepasinaudojo

Etikos komisija pažymi, kad valstybės pareigūnas yra viešas asmuo, todėl kritikos ribos jo atžvilgiu yra platesnės nei kitų piliečių. Visuomenei yra svarbi ne vien informacija, susijusi su valstybės vadovo dabartiniu darbu, bet ir su praeities veikla.

Etikos komisijos teigimu, žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo profesinė pareiga – ginti demokratines vertybes, tarp jų ir informacijos laisvę. Skleisdamas informaciją, žurnalistas vadovaujasi visų pirma visuomenės interesais, o ne informacijos palankumo/nepalankumo pareigūnams, kritikuojamiems asmenims kriterijumi.

Kaip rašoma LŽS etikos komisijos nuomonėje, gerbdamas nuomonių įvairovę, žurnalistas pateikia kuo daugiau vienas nuo kito nepriklausomų asmenų nuomonių. Ypač tai būtina, kai viešojoje informacijoje atsiliepiama į aktualius, neaiškius ir konfliktinius gyvenimo klausimus. Žurnalistas pats renkasi savo šaltinius, tačiau turi kritiškai juos vertinti, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Etikos komisijos nuomone, „Paskutinės instancijos" laidoje pateikta pakankamai ir kompetentingų bei vienas nuo kito nepriklausančių asmenų nuomonių. Didesnis jų skaičius, nepateikiant naujų faktų, galėtų papildyti laidos turinį, bet nepakeistų jos iš esmės.

„Žurnalistinio darbo principas reikalauja, kad kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją. „Paskutinės instancijos" kūrėjai kritikuojamam asmeniui tokią galimybę suteikė porą kartų (kreipėsi raštu ir žodžiu), tačiau valstybės vadovė (Prezidento tarnyba) tokia galimybe nepasinaudojo. Suinteresuoto asmens nepasinaudojimas jam suteikiama atsakymo teise nėra pagrindas žurnalisto darbą ar patį kūrinį laikyti neprofesionaliu“, – LŽS svetainėje internete teigia Etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas.

Komisija mano, kad laidoje pateikta pakankamai argumentuotos informacijos, paremtos dokumentais, o nuomonės yra atskirtos nuo faktų ir komentarų. Veikdama tik savo kompetencijos ribose, LŽS Etikos komisija nevertino šių faktų atitikimo tikrovei.

Komisija taip pat atkreipia dėmesį, jog skleidėjų susirūpinimas žurnalistų profesinės veiklos principais neturi tapti apynasriu aštresnei kritinei žurnalistikai.