Naujametės šventės – pavasariškos, o ar stebins kitų metų orai? Kaip teigia etnologas profesorius Libertas Klimka, dvylika gruodžio dienų atspindi visų dvylikos 2014-ųjų mėnesių orus. Nors liaudiški spėjimai kartais kelia šypseną, jis pats, pastaraisiais metais fiksavęs oro kaitą, maloniai nustebo, kai prognozės pasitvirtino, o štai meteorologų prognozės ne kartą suklaidino.

– Kuriuo metu ir kokius gamtos ženklus reikia stebėti, kad nuspėtum, koks oras laukia kitąmet?

– Koks oras bus kitais metais, parodo laikotarpis nuo gruodžio 13-osios iki pat šv. Kūčių. Pagal krikščioniškąjį kalendorių gruodžio 13-oji yra šv. Liucijos diena, o remiantis tautiniais papročiais, tai Šviesos diena, po kurios nebetrumpėja vakarai. Taigi, būtent per tą laiką nuo senojo iki naujojo kalendoriaus, kai iki šv. Kalėdų lieka 12 dienų, žmonės ir bandydavo atspėti, kas laukia kitais metais.

Gruodžio 13-oji parodo, koks bus sausis, 14-oji – kas laukia vasarį, ir taip kiekviena diena įspėja apie vis kitą naujųjų metų mėnesį. Stebima, ar tą dieną yra kritulių, ar stipriai pučia vėjas, koks šaltis. Oras iki pietų parodo, kokia bus pirmoji mėnesio pusė, o popiet – kas bus mėnesio antroje pusėje. Žinoma, gruodžio 13-ąją dažniau lyja nei sninga, todėl svarbu, ar apskritai yra kritulių, vadinasi, sausį snigs.

Aš pats keletą metų dėl įdomumo užsirašydavau šių dvylikos dienų stebėjimų rezultatus. Prognozes galima priimti su šypsena, bet reikia pasakyti, kad jau kelerius metus jos buvo gana tikslios, tad kad ir kaip būtų keista, bendrais bruožais prognozės pasitvirtino.

– Ar praėjusiais metais numatėte, kad 2013-ųjų gruodis bus toks šiltas?

– Taip, kiek atsimenu, pernai šv. Kūčių dieną nebuvo daug kritulių. Man įdomiausia, kokia bus vasara – kelionių ir ekspedicijų metas, todėl norisi numatyti nelietingą mėnesį. Pagal šių prognozes, geriausia tokiems planams rinktis birželį, nes jis turėtų būti malonus ir saulėtas, o vasarai persiritus į antrąją pusę galima laukti lietaus.

– Kokie bus kiti metų laikai 2014-aisiais?

– Kitąmet žiema nebus labai šalta ir žiauri, o pavasaris tęsis ilgiau nei įprastai. Atrodytų, gražus bei šviesus laukia ir spalis, o metų pabaiga taip pat turėtų būti nebloga. Tačiau nereikia pamiršti, kad šie ir kiti metai bus aktyvios Saulės metai. Kai ji aktyvi, pasitaiko daug netikėtumų, todėl net ir trumpalaikės mokslinės prognozės, fiksuojamos iš palydovų, šiemet mus ne kartą suklaidino. Kai Saulė aktyvi, jos procesus reflektuojantys žemės aidai yra neprognozuojami. Matematiškai jie dar neapskaičiuoti ir nesumodeliuoti. Šiais metais Saulė ypač išdykavo. Nors dažnai žiūriu į dangų pro teleskopą, tokių jos darinių, kokius mačiau šiemet, man dar neteko regėti per visą gyvenimą.

– Kokiais reiškiniais šiemet nustebino Saulė, kiek laiko užtrunka jos aktyvumas?

– Neįprasta buvo, kad protuberantai iš Saulės kilo puokštėmis, be to, Saulės dėmės buvo gana aktyvios. Pasitaiko, kad metų metais nė vienos nepamatysi, o šiemet jos kilo grupėmis, susidarė galingi pliūpsniai ir fakelai. Saulės procesai suaktyvėja kas 11 metų, jie primena vandens virimą arbatinuke – kol šyla, vanduo ramus, o staiga iš dugno ima kilti burbulai. Nors Saulė pasidaro aktyvesnė kas 11 metų, nereiškia, kad jos aktyvumas trunka vos metus, kartais jis būna ilgesnis, o kartais – labai nedidelis. Taigi šiemet ji buvo aktyvi, o procesai sukėlė atmosferos trikdžių, kuriuos numatyti yra sudėtinga.

– Kokie dar gamtos ženklai leidžia nuspėti oro pokyčius?

– Kaimuose žmonės nuolat bandydavo prognozuoti, kokie bus kiti metai, ypač kai atsidurdavo ant laiko slenksčio. Šv. Kūčių vakarą pagal kritulius ir žvaigždes prognozuodavo, ar sulauks gausaus derliaus. Žinoma, liaudiškos prognozės ne visuomet yra prasmingos ir tikslios, tačiau jos visada buvo paremtos ilgamete patirtimi. Pavyzdžiui, trumpalaikius oro pokyčius, kurie laukia artimiausiu metu, žmonės atspėdavo gana tiksliai, nes juos numatydavo gyvoji gamta. Ateinant šalčiui, krosnyje įsiplieskia žarijos, langinės ima keistai girgždėti, katės aplink pečių trinasi, o prieš atodrėkį šunys voliojasi sniege, varnos žeme vaikšto. Dauguma tokių požymių yra objektyvūs, nes jie susiję su oro masių įelektrinimu, drėgmės ir slėgio pokyčiais, tad į juos gyvoji gamta reaguoja kur kas jautriau nei žmogus, kuris apsivilkęs drabužius slepiasi šiltoje namų erdvėje. Tačiau senyvo amžiaus žmonės prieš oro pokyčius jaučia sąnarių skausmus, netrūksta nuotaikų kaitos, yra net su Saulės dėmėmis susijusių ligų.

Dar XIX a. pabaigoje rusų mokslininkas Aleksandras Čiževskis pastebėjo, kad aktyvios Saulės metais padaugėja infarktų ir insultų. Vėlesni tyrimai parodė, kad kai Saulė aktyvi, padaugėja mokslo ir meno pasiekimų. Vadinasi, žmogus – gamtos kūdikis, taigi, viskas, kas vyksta Saulėje, atsiliepia jo organizmui, sužadina kūrybines jėgas. Įdomu, kad pirmieji saulės dėmes pradėjo tirti Vilniaus astronomai XIX a. viduryje.