- Aušra Lėka
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kada Lietuva ir kitos Europos šalys, kaip kad Slovėnija, galės paskelbti įveikusi koronaviruso protrūkį? Tai priklauso nuo naujų atvejų mažėjimo. Svarbus ir dar nepasveikusiųjų skaičius.
Slovėnija – pirmūnė
Slovėnija tapo pirmąja ES šalimi, paskelbusia koronaviruso protrūkio savo valstybėje pabaigą. Praėjusį ketvirtadienį šios šalies Vyriausybė pasidžiaugė, kad jų valstybės epideminė situacija yra geriausia Europoje, kas leidžia atšaukti visuotinę epidemiją, COVID-19 plitimas kontroliuojamas ir neeilinių sveikatos apsaugos priemonių nebereikia.
Slovėnija, besiribojanti su pirmuoju koronaviruso židiniu Europoje tapusia Italija, savo sėkmę, kovojant su viruso plitimu, aiškina tuo, kad, vos pranešus apie pirmus užsikrėtusiuosius, įvedė griežtus apribojimus, jau kovo 12-ąją šalyje paskelbė nacionalinę epidemiją.
Gerą žinią slovėnai paskelbė po to, kai dvi savaites per parą nebūdavo užregistruota daugiau nei septynių naujų COVID-19 atvejų. Slovėnija iš tiesų kovos su virusu čempionė: skaičiuojant milijonui gyventojų aktyvių COVID-19 atvejų, t.y. kiek iš diagnozuotų atvejų dar nepasveiko, antradienio duomenimis, tėra trylika. Iš viso čia buvo užsikrėtę 1 467 asmenys (706 iš 1 mln.), mirė 104 (50 iš 1 mln.). Slovėnai atliko beveik 71 tūkst. testų (34 tūkst. 1 mln.).
Bet pareiškimas, kad protrūkis suvaldytas, nereiškia slovėnų gyvenimo sugrįžimo į ankstesnį būvį: čia ir toliau draudžiami vieši susibūrimai, viešose erdvėse lieka privalomos socialinio atstumo taisyklės ir kaukės. Palaipsniui atsidarys prekybos centrai, viešbučiai, bus atnaujintos sporto varžybos. Beje, Slovėnija nutarė jau įsileisti kitų ES šalių piliečius, jie atvykę į šalį neprivalės izoliuotis.
Geromis tendencijomis gali džiaugtis ir kai kurios kitos Europos šalys. Kroatijoje iš milijono gyventojų koronavirusu serga 41, Slovakijoje – 50, Austrijoje – 114, Graikijoje – 121. Nors Vokietijoje dar vis serga apie 13,5 tūkst., bet iš milijono gyventojų – vos 162, net mažiau nei Lietuvoje (175).
A.Veryga, vadovaujantis Lietuvos kovai su koronavirusu, nesižavi Slovėnijos skuba džiaugtis pergale.
Sveikiausi latviai
Kitą dieną po Slovėnijos apie suvaldytą koronavirusą paskelbė Estija. Vyriausybė pasidžiaugė, kad įvesti apribojimai leido sumažinti mirčių ir užsikrėtimų atvejų. Tačiau iš Baltijos šalių daugiausia tebesergančiųjų yra būtent Estijoje – 789 (595 iš 1 mln.), daugiausia ir iš viso koronavirusu užsikrėtusiųjų – 1 791 (1 350 iš 1 mln.), mirusiųjų – 64 (48 iš 1 mln.). Estijoje buvo padaryta 70,2 tūkst. testų (59,9 tūkst. 1 mln.).
Geriausiai iš Baltijos šalių laikosi latviai: čia tebeserga 297 (155 iš 1 mln.), iš viso buvo užsikrėtę 1 012 (536 iš 1 mln.), mirė 21 (11 iš 1 mln.). Čia buvo padaryta 100 tūkst. testų (48,2 tūkst. 1 mln.).
Lietuva pagal šią statistiką – viduriuke tarp dviejų kaimynių: tebeserga 477 (170 iš 1 mln.), iš viso buvo užsikrėtę 1 562 (573 iš 1 mln.), mirė 60 (22 iš 1 mln.). Lietuvoje padaryta daugiausia – 237,6 tūkst. testų (87,2 tūkst. 1 mln.).
Per penkias dienas nuo praėjusio penktadienio naujų užsikrėtimų atvejų Lietuvoje buvo 51, Latvijoje 50, Estijoje 34, vadinasi, vidutiniškai Lietuvoje ir Latvijoje per dieną apie dešimt atvejų, Estijoje mažiau septynių.
Apie dešimt atvejų kasdien
Nors situacija Lietuvoje kiek atsilieka nuo kovos su COVID-19 pirmūnių, vis dėlto ji tikrai geresnė nei daugelyje šalių. Pagal dabar sergančiųjų skaičius milijonui gyventojų esame pirmame sveikiausiųjų dešimtuke ES. Mirties atvejų taip pat žymiai mažiau nei vidutiniškai ES, jau nekalbant, kad beveik 36 kartus mažiau nei Belgijoje ar 27 kartus nei Ispanijoje.
Vienintelė priemonė, kuri ligi šiol padėjo suvaldyti viruso protrūkį – mūsų elgesys, griežti ribojimai.
Nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, vadovaujantis Lietuvos kovai su koronavirusu, nesižavi Slovėnijos skuba džiaugtis pergale ir sako, kad Lietuva neskubės tai daryti, vis garsiau skamba reikalavimai suformuluoti pagal kokius kriterijus bus skelbiama epidemijos pabaiga, opozicija piktinasi, kad valdantieji piktnaudžiauja išskirtine situacija argumentuojama galia, antradienį prie Seimo surengta akcija reikalaujant atšaukti karantino ribojimus.
"Slovėnija sprendžia pati, bet pasaulyje, taip pat Lietuvoje, virusas dar plinta. Kaip gydytoja, sakau – atsipūsti negalime. Vienintelė priemonė, kuri ligi šiol padėjo suvaldyti viruso protrūkį – mūsų elgesys, griežti ribojimai", – pabrėžia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė.
Ji aiškina, kad viruso plitimo tendencijos vertinamos skaičiuojant naujus atvejus per 14 dienų, nes toks yra COVID-19 inkubacinis laikotarpis. Lietuvoje pastarųjų dviejų savaičių kreivė laikosi daugmaž horizontalioje eilutėje: vieną dieną būna penki ar šeši, kitą – jau penkiolika atvejų, nes atsiranda užkrato židiniai.
"Virusas tarp mūsų tebecirkuliuoja. Kai keturiolika dienų nebus nė vieno naujo atvejo, o užkrečiamumas bus mažiau nei vienetas, tada galima galvoti, kad virusas aprimo", – sako D.Razmuvienė. Bet, pabrėžia ekspertė, niekas nežino, ar nebus naujo protrūkio, nes nė vienas neturime imuniteto, neaišku, ar ateis, jei taip, kada antroji COVID-19 banga. D.Razmuvienės įsitikinimu, pergalės vėliavas ligi šiol nematytame kare, kol nėra vaistų ir vakcinos, negalima kelti.
Pasak D.Razmuvienės, kai keturiolika dienų nebus nė vieno naujo atvejo, o užkrečiamumas bus mažiau nei vienetas, tada galima galvoti, kad virusas aprimo.
Keliauja į Lotynų Ameriką
Kol vienos šalys jau kiek lengviau atsikvepia, kitose situacija dar įtempta ar blogėja. Labiausiai koronaviruso apimtos ES šalys, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, išlieka Belgija (2 793 sergantieji iš 1 mln.), Portugalija (2 177), Švedija (2 159).
Prasta situacija COVID-19 grėsmę ignoravusioje Baltarusijoje (2 192 sergančiųjų iš 1 mln. gyventojų), Rusijoje (1 515).
Vis dėlto pagrindinė COVID-19 dramos vieta dabar Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynuose.
Iš milijono JAV gyventojų koronavirusu serga 3 347 – tai antirekordas pasaulyje. Iš viso aktyvių COVID-19 atvejų šioje šalyje per 1,1 mln. JAV tenka beveik trečdalis visame pasaulyje diagnozuotų koronaviruso atvejų.
Virusas įsisuko ir Lotynų Amerikoje – ypač Brazilijoje, kuri pagal dabar sergančiųjų skaičių tapo trečia po JAV ir Rusijos. Tiesa, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, ji dar tik artėja prie daugiausia tebesergančių COVID-19 šalių.
Sergančiųjų COVID-19 skaičius 1 mln. gyventojų
Slovėnija 13
Kroatija 41
Slovakija 50
Austrija 114
Graikija 121
Šveicarija 132
Latvija 155
Vokietija 162
Lietuva 170
Danija 185
Suomija 196
Čekija 249
Lenkija 270
Estija 595
Airija 649
Italija 1 103
Ispanija 1 140
Prancūzija 1 342
Norvegija 1 500
Rusija 1 515
Švedija 2 159
Portugalija 2 177
Baltarusija 2 192
Belgija 2 793
JAV 3 347
Jungtinės Karalystės duomenų nėra, visas valstybių sąrašas – https://www.worldometers.info/coronavirus/, gegužės 19 d. duomenys, "Kauno dienos" skaičiavimai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į orą po gaisro sostinės automobilių sąvartyne
Užgesinus trečiadienį Vilniuje automobilių laužyne kilusį gaisrą, aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į aplinką, praneša Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovas Edgaras Skrebė. Pasak jo, nors įmonė „Ruvis“ ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...
-
20-ųjų narystės NATO metinių išvakarėse – minėjimai Šiaulių aviacijos bazėje, Seime
Šiaulių aviacijos bazėje ir Seime ketvirtadienį vyks Lietuvos 20-osioms narystės NATO metinėms skirti renginiai. ...
-
Kovo 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 28-oji, ketvirtadienis, 13 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 6.00 val., leidžiasi 18.48 val. Dienos ilgumas 12.48 val. Mėnulis (pilnatis) teka 22.55 val., leidžiasi 06.39 val. Vardadieniai: Filemonas, Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Virga...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
FNTT vadovas apie „BaltCap“ istoriją: per porą mėnesių baigsime vertinimą ir pateiksime pasiūlymus3
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius Rolandas Kiškis sako, kad „BaltCap“ istorijos įkarštyje pradėtas atlikti vidinis tarnybinis patikrinimas turėtų leisti per porą mėnesių pateikti tam tikrus siūlymus ...