Jaunuoliams įteikdamas trispalve juostele aprištą žvakę, prezidentas paragino ją uždegti lankant tremtinių kapus.

„Žvakė yra simbolis, jungiantis mus su mirusiaisiais. Važiuojate į vietas, kur buvo daug kančios. Uždekite šitą žvakutę ten. Tai didžiausias darbas, kokį dabar galime atlikti mirusiesiems“, – įteikdamas žvakę, sakė prezidentas. 

Kartu šalies vadovas pridūrė, kad „Misija Sibiras“ svariai prisideda prie pilietinės visuomenės kūrimo ir istorinės atminties puoselėjimo.

„Jūsų misiją daugybę metų stebiu. Labai žavėjausi jumis visais birželio 14–osios dienos renginyje Seime, kur buvo pasakytos gražios ir prasmingos kalbos. Bet svarbiausia, kad jūsų kalbos virsta darbais. Neretai atsitinka, kad kalbos ir lieka kalbomis, o jūs tikrai darote svarbius darbus, be kurių neįmanoma įsivaizduoti pilietiškos visuomenės, istorinę atmintį turinčios visuomenės.

Šiemet pirmą kartą į „Misiją Sibiras“ vyksta Amerikos lietuvių atstovė.

„Dar vienas dalykas, kuris man labai patinka – kad jūs įgyvendinate mūsų konceptą „viena Lietuva“. Šioje misijoje pirmą kartą yra Amerikoje gyvenanti lietuvė“, – pabrėžė G. Nausėda.

Čikagoje gyvenanti Marija Čyvaitė (Čyvas) sakė, kad ši ekspedicija yra labai svarbus jos gyvenimo įvykis.

„Kol kas šiek tiek jaudinuosi dėl to, kad esu vienintelė lietuvė ne iš Lietuvos. Bet manau, kad nusileidus Kazachstane, jeigu ir yra kažkokia baimė, tai ji praeis. Labai laukiu šios kelionės. Šiandien pirmą kartą susitikau su būsimais kelionės draugais. Man yra labai svarbus Lietuvos istorijos išsaugojimas. Mes Amerikoje labai gražiai išlaikėme Amerikos lietuvių istoriją, bet apie Sibiro trėmimus mes žinome mažiau. Norėčiau tą istoriją, įspūdžius ir žinias parsivežti į Ameriką ir su visais ten pasidalinti“, – Eltai sakė Marija Čyvaitė (Čyvas).

Vykdysim ypatingą misiją – išsidalinę dalimis vežamės tremtinio pagamintą kryžių, kurio bendras svoris – daugiau nei 40 kg. Kryžiaus dalys rado vietą kiekvieno ekspedicijos nario kuprinėje.

Liepos 17-ąją iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyksta „Misija Sibiras'19“ ekspedicija į Kazachstaną. Šešiolika komandos narių Karagandos apylinkėse tvarkys kapines, lankys lagerius ir susitiks su vietoje gyvenančiais lietuviais bei jų palikuoniais.

„Kaip ir kiekvienais metais, mūsų tikslas šiemet bus lankyti lietuvių kapines. Mes Kazachstane „šukuosime“ kapines, ieškosime lietuvių kapų. „Šukuoti“ – tai reiškia, kad mes tiesiog einame per bendras miestų kapines, skaitome kirilica parašytus antkapius ir ieškome lietuvių vardų ir pavardžių, tuos kapus užfiksuojame ir juos sutvarkome. Taip pat mes lankysime lagerius, juose paliksime memorialinius ženklus ir taip pat bandysime susitikti su lietuviais, kurie ten dar tebegyvena“, – Eltai sakė projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė.

Skirtingų šaltinių duomenimis, sovietų represijų metais Kazachstane kalėjo nuo 20 iki 80 tūkstančių lietuvių, ir daugybės jų likimai nėra žinomi iki šiol. Todėl, negavus vizų vykti į Sibirą, šių metų ekspedicija vyksta į Kazachstaną, Karagandos apylinkes, kur taip pat reikia sutvarkyti mūsų krašto gyventojų kapavietes.

„Tačiau kelionės metu bus svarbu ne tik surasti ir sutvarkyti kuo daugiau kapaviečių, bet ir iškelti ne vieną kryžių. „Vykdysim ypatingą misiją – išsidalinę dalimis vežamės tremtinio pagamintą kryžių, kurio bendras svoris – daugiau nei 40 kg. Kryžiaus dalys rado vietą kiekvieno ekspedicijos nario kuprinėje", – apie kelionės detales pasakojo ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas.

Prisidėti prie kilnios misijos  ̶  Lietuvos istorijos išsaugojimo bei žmonių, kurių netekome, pagerbimo – panoro daugiau nei 1000 žmonių. Bandomajame žygyje dalyvavo apie 80 jaunuolių, iš kurių surinkti šešiolikos narių komandą, kaip pati projekto „Misija Sibiras“ vadovė A. Eidukaitytė sako, yra tikras menas.

Projektas „Misija Sibiras“ gyvuoja nuo 2006 metų, ir per visą šį laikotarpį sutvarkyta apie 150 Sibire ir Kazachstane esančių kapinių. Ekspedicija į Kazachstaną vyksta jau antrus metus iš eilės. Šiais metais ekspedicijos dalyviai planuoja iš Kazachstano į Vilniaus oro uostą parskristi liepos 27 dieną.