Šalies vadovas spaudos konferencijoje antradienį pakartojo neišgirdęs Seimo argumentų, kodėl  advokatė Giedrė Lastauskienė netinka eiti Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas, o teisėja Sigita Rudėnaitė – Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininkės.

„Kadangi tokių argumentų aš negavau, aš nematau pagrindo ir net nežinau, ką galėčiau pasiūlyti geriau, nežinodamas, kokių kriterijų Seimas pageidautų. Kad aš tai teiksiu, tai yra mano dispozicijos dalykas ir aš galiu tai padaryti kad ir vasaros viduryje ar pabaigoje“, – sakė G. Nausėda.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis antradienį pareiškė abejojantis, ar G. Nausėda gali Seimui teikti tas pačias kandidates dukart iš eilės nepraėjus pusei metų ir žadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo.

„Žinoma, Seimas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, jei tai bus padaryta. O koks bus Konstitucinio Teismo atsakymas ir sprendimas, mes, turbūt, nė vienas nežinome“, – į tai sureagavo G. Nausėda.

Seimas praėjusį antradienį per slaptą balsavimą G. Lastauskienės nepaskyrė KT teisėja, o S. Rudėnaitės ne tik nepaskyrė LAT pirmininke, bet ir atleido iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

Teisininkų vertinimu, pastarasis parlamento sprendimas buvo neteisėtas, nes neatitiko Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytų atleidimo pagrindų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlo Seimui nutarimą dėl S. Rudėnaitės atleidimo ir LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų pripažinti negaliojančiu.

Pagal Teismų įstatymą, atleisti LAT skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui, – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas.

Pagal Konstituciją, LAT pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.