„Mes ir toliau esame įsipareigoję vykdyti savo namų darbus: rūpintis tuo, kad krašto apsaugos finansavimas būtų pakankamas, kad nesvarbu kokie politiniai orai bebūtų už lango ir kokie rinkimai beįvyktų, mes savo įsipareigojimus vykdytume nuolatos“, – tvirtino G. Nausėda.

Po susitikimo  su NATO Oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančiais Ispanijos ir Jungtinės Karalystės bei juos sustiprinančiais Vokietijos kontingento kariais, prezidentas G. Nausėda pabrėžė apie esamus, pasak jo, ambicingus planus gynybos srityje.

„Yra ambicingi planai toliau tobulinti gynybos planus, neapsiriboti oro policijos misija, bet ir tobulinti oro gynybos sistemas. Aš tikiu, kad ir pasikeitus Vyriausybei bus galima šia kryptimi toliau dirbti ir kad Lietuva toliau nuosekliai stiprins savo atgrasymo pajėgumą“, – apibendrino G. Nausėda.

Šių metų gegužę šalies vadovas yra patikinęs NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, kad Lietuva, nepaisant koronaviruso sukeltos ekonominės krizės, gynybai ir toliau skirs 2 proc. BVP.

ELTA primena, kad 2018 metų pabaigoje pasirašytame Lietuvos politinių partijų (išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją) susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.

Prezidentas liepos pradžioje yra teigęs, kad, atsižvelgiant į koronaviruso krizę, pasiekti politinių partijų įsipareigojimą bus sunku, bet įmanoma.