„Birutė Galdikas savo pavyzdžiu rodo, kad mokslas yra prasmingas ir įkvepiantis. Turime sudaryti sąlygas mūsų šalies mokslininkams keisti pasaulį. Pagarba ir derama mokslo pozicija valstybėje – vienas iš mūsų prioritetų“, – po antradienio susitikimo Prezidentūroje su Kanados lietuvių mokslininke sakė G. Nausėda.

B. Galdikas Lietuvoje vieši žymėdama savo veiklos 50-metį.

Pasak prezidentūros, G. Nausėda susitikime kalbėjosi apie naujausius aplinkosaugos iššūkius: prastėjančią biologinės įvairovės būklę, nuo to priklausančią žmogaus gyvenimo kokybę, taip pat pandemijos aiškiai atskleistą ryšį tarp žmogaus ir ekosistemų sveikatos būklės.

Prezidentas ir B. Galdikas taip pat aptarė paramą mūsų šalies mokslininkams bei jiems sudaromas galimybes prisidedant prie teigiamų aplinkosaugos pokyčių.

Turime sudaryti sąlygas mūsų šalies mokslininkams keisti pasaulį. Pagarba ir derama mokslo pozicija valstybėje – vienas iš mūsų prioritetų.

Kaip pirmąjį žingsnį didinant paramą Lietuvos mokslui Prezidentas paminėjo susitarimą dėl švietimo, deramą finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. B. Galdikas akcentavo, kad siekiant geresnio mokslo finansavimo, svarbi ne tik valstybės, bet ir atskirų piliečių parama.

Pasak šalies vadovo, mokslinės ataskaitos apie grėsmingą biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą neramina, bet Lietuva kartu su ES ir tarptautine bendruomene imasi konkrečių veiksmų joms išsaugoti. Prezidentas pažymėjo, kad svarbios pastangos prisidedant ir prie vietinių ekosistemų išsaugojimo – vienas iš tokių pavyzdžių yra Punios šilas.

Prof. B. Galdikas yra įvairių tarptautinių premijų laureatė. 2010-aisiais jai įteiktas Lietuvos valstybės ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“.

Šiemet sukanka pusšimtis metų nuo 1971-ųjų, kai B. Galdikas Indonezijoje, Borneo saloje, Tandžungputingo nacionaliniame parke, įkūrė pirmąjį orangutanų stebėjimo centrą. Šiame centre ji savo gamtosauginę veiklą tęsia iki šiol.

Mokslininkė siekia išsaugoti primatų natūralią gyvenamąją aplinką, jų galimybę išlikti, bet ir skelbia pasauliui apie gyvosios gamtos išsaugojimo reikšmę žmonijos ateičiai.

1980-aisiais B. Galdikas savo paskaitose akcentavo ŽIV atsiradimo sąsajas su atogrąžų miškų naikinimu Afrikoje. Kaip teigė mokslininkės veiklos minėjimą ir vizitą organizuojantis Vytauto Didžiojo universitetas, B. Galdikas ir šiandien neabejoja, jog dabartinės pasaulinės koronaviruso pandemijos krizė yra natūraliosios gyvosios gamtos naikinimo padarinys.