Parlamentinės kontrolės keliu gali būti aiškinamasi, kiek žurnalistų Lietuvoje yra sekami specialiųjų tarnybų.

Žmogaus teisų komitetas susirūpino dėl žurnalistų teisių ribojimo. Susirūpinimą sukėlė žurnalisto Kęstučio Girniaus atvejis, kai Valstybės saugumo departamento (VSD)
pareigūnas žurnalistą „įspėjo“ dėl užsienio tarnybų domėjimosi jo veikla.

Trečiadienį Žmogaus teisių komitetas surengė pasitarimą, kuriame aptarė žurnalistų teisės rinkti informaciją bei skelbti kritišką nuomonę klausimą.

Komitetas išsiaiškino, kad Kęstučio Girniaus „įspėjimas“ nebuvo pagrįstas įstatymu. Pasak pasitarime dalyvavusios Vilniaus universiteto docentės, žurnalistų teisių ekspertės Liudvikos Meškauskaitės, taip buvo pažeistas viešosios teisės principas „kas nėra leidžiama, tas – draudžiama“. Posėdyje dalyvavęs VSD pareigūnas pripažino, kad saugumą užtikrinanti tarnyba suklydo, tačiau paragintas atsiprašyti žurnalisto, teigė, kad tai padaryti jo niekas neįgaliojo.

Pasitarimo metu komitete buvo apibrėžtas ne vienas žurnalistų teisių ribojimo aspektas. Tai žurnalisto teisė į informacijos šaltinio paslaptį, teisė kritikuoti valdžios institucijas, teisė laisvai rinkti informaciją. Komitete diskutuota ir apie žurnalistų etikos problemas.

Įvertinus problemų visumą buvo nuspręsta pasiūlyti Antikorupcijos komisijai rengti bendrą diskusiją „Užsakomoji informacija žiniasklaidoje“, kreiptis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) su pasiūlymu parlamentinės kontrolės keliu išsiaiškinti, kiek žurnalistų Lietuvoje yra sekami, inicijuoti Žmogaus teisių komiteto, NSGK bei Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pasitarimą dėl galimo privatumo pažeidimų plačiu mastu pasiklausant telefoninius pokalbius, taip pat juos paviešinant.