„Mes du kartu prašėme, rašėme raštą Seimo pirmininkui prašydami įtraukti LRT teisininkus į šią darbo grupę, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Aš manau, kad šita situacija yra visiškai nenormali. Tai yra išskirtinis atvejis, kai LRT svarstomas reglamentavimas, valdysena iš pagrindų, nėra jokių LRT atstovų darbo grupėje“, – žurnalistams trečiadienį Seime komentavo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Normaliai darbo grupės dirba ties labai konkrečiais teisės aktų pakeitimais. Čia yra daugiau tokie klausymai. Netgi sakyčiau, čia yra labiau Audito komiteto tęsinys, kam, manau, irgi visiškai nėra pagrindo. Būkime sąžiningi, visos šios permainos, kurias bandoma susieti su audito rezultatais, jos niekaip nėra susijusios su LRT auditu“, – tęsė ji.
Trečiadienį vykusio darbo grupės posėdžio metu akademiniai ekspertai pasidalijo nuomone, jog vertėtų pagalvoti apie dar vieną LRT valdymo organą – valdybą. Savo ruožtu M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžia, jog svarbus faktorius yra aiškiai apsibrėžti tai, kokios funkcijos valdybai būtų priskirtos.
„Nepamirškime, kad šiuo metu egzistuoja Taryba. Prie Tarybos taip pat egzistuoja komitetų nepriklausomi nariai, kurių Valstybės kontrolė patarė dar daugiau pakviesti, pasamdyti. Tada yra svarbu atskirti, kokios bus valdybos funkcijos, nes, pavyzdžiui, aš nelabai įsivaizduoju, kaip situaciją pakeistų IŽA siūloma valdyba, kuriai nepriskiriama jokių realių funkcijų“, – kalbėjo ji.
„Vis tiek tos pačios svarbiausios funkcijos lieka Tarybai. Tarkime, kai valstiečiai žalieji siūlė valdybą, jų siūlymas buvo visiškai kitas. Tai manau, kad čia labai priklausys nuo to, kaip bus padalintos galios ir kokios funkcijos bus priskiriamos valdybai ir kokios liks Tarybai“, – pridūrė LRT vadovė.
Tuo metu, vertindama akademinių ekspertų siūlymą, kad LRT Taryba turėtų atsistatydinti in corpore, M. Garbačiauskaitė-Budrienė priminė, kad tokią idėją ji jau buvo pateikusi anksčiau.
„Taryba turi apsispręsti. Tam, kad ji atsistatydintų in corpore, turi atsistatydinti visi nariai. Turi visi absoliučiai 12 sutikti su tuo. Aš kviečiau juos tai padaryti, nes ta situacija yra pakankamai sudėtinga ir savo siūlymo nekeičiu“, – teigė ji.
Nors darbo grupę oficialiai sudaro 12 parlamentarų ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai, sausio pradžioje Žurnalistų profesionalų asociacijos bei LRT iniciatyvinės grupės deleguoti asmenys – Birutė Davidonytė ir Deividas Jursevičius – pareiškė, jog nedalyvaus posėdžiuose, jei nebus atsižvelgta į Medijų tarybos siūlymą į grupę įtraukti dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus.
Seimo pirmininkas ir grupės vadovas Juozas Olekas tuomet sakė, jog toks pasiūlymas bus apsvarstytas. Vis dėlto, po kelių dienų vykusio Seimo valdybos posėdžio metu buvo nuspręsta grupės sudėties nekeisti.
Reaguodama į tokį sprendimą Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė Eltai teigė, jog jos vadovaujamos organizacijos pozicija nesikeičia – jie posėdžiuose ir toliau nedalyvaus. Be to, pabrėžė ji, jau ruošiamasi burti atskirą ekspertų darbo grupę, kuri paruoštų savąjį įstatymo projekto variantą.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
(be temos)