Trečiadienį prokuratūra pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl liepos 15 d. Marijampolės Poezijos parke įvykusio smurtinio pobūdžio konflikto tarp nepilnamečių.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė, kad trys Ukrainos piliečiai, vykdę priešiškų žvalgybos tarnybų užduotis, buvo pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išsiųsti iš šalies.
Užsienio aktualijose – triuškinama Demokratų partijos pergalė JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose, oficialiai patvirtinti Izraelio parlamento rinkimų rezultatai ir Latvijos prezidento uždegta žalia šviesa Andriui Kulbergui formuoti naująją šalies valdančiąją koaliciją.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė, kad trys Ukrainos piliečiai, vykdę priešiškų žvalgybos tarnybų užduotis, pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išsiųsti iš šalies. Jiems pritaikytas draudimas sugrįžti penkerius metus į Lietuvą. Šie asmenys už piniginį atlygį vykdė priešiškų žvalgybų tarnybų nurodytas plataus spektro užduotis, kurios jiems buvo pateikiamos per platformą „Telegram“ ir kitas susirašinėjimo bei žinučių platformas. Departamentas įspėja, kad priešiškos žvalgybos tarnybos verbuodamos asmenis dažnai naudojasi tokiomis platformomis. Savo ruožtu vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako, kad tokia veikla nesuderinama su teisiniu buvimu Lietuvoje.
Vilniaus arkikatedroje pradėtas tyrimas ieškant Vytauto Didžiojo palaikų. Tam bus atliekamas mažos apimties invazinis tyrimas. Šiuos darbus pradėję archeologai sako, kad, remiantis preliminariais duomenimis, tiriant ertmę prie Šv. Kazimiero koplyčios kol kas nerasta įrodymų, kad šioje vietoje galėjo būti perlaidoti kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai. Kultūros ministras Lukas Alsys interviu Eltai teigė, kad Vytauto Didžiojo palaikų paieškos ir ištyrimas yra valstybės garbės reikalas. Jo teigimu, ministerija aktyviai dalyvauja Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikų paieškose, tačiau į patį procesą ir mokslinių hipotezių tyrinėjimą nesikiša – palieka tai šios srities ekspertams.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad buvusi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas. Kaip teigė VTEK pirmininkė Jolanta Bernotaitė, komisija vertino buvusios VMI vadovės sprendimą leisti jos pačios įsteigtam labdaros ir paramos fondui registruoti buveinę mokesčių inspekcijos naudojamose patalpose.
VTEK pradės tyrimą dėl buvusio Druskininkų mero Ričardo Malinausko įdarbinimo savivaldybės administracijos vyriausiuoju patarėju aplinkybių. Tokį sprendimą komisija priėmė įvertinusi papildomai surinktą informaciją apie politiko įdarbinimą savivaldybės administracijoje. R. Malinauskas Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausiuoju patarėju pradėjo dirbti rugsėjo 18 d., nepraėjus nė savaitei po įsigaliojusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio korupcijos byloje. Į šias pareigas jį paskyrė savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė. Savivaldybė anksčiau Eltai teigė, kad buvęs meras į pareigas pasirinktas dėl turimų kompetencijų, kvalifikacijos ir patirties. Taip pat nurodyta, kad administracijos patarėjo pareigybė nėra konkursinė.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Politikai diskutuoja dėl galimybės apmokestinti naftos koncerno „Orlen Lietuva“ viršpelnį, tačiau nesutaria dėl tokio sprendimo naudos ir galimų rizikų. Seimo pirmininkas Juozas Olekas siūlo taikyti mažesnį tarifą nei Lenkijoje, o demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius – perpus mažesnį. Tuo metu finansų ministras Taurimas Valys įspėja, kad mokestis galėtų kelti geopolitinių rizikų ir pakenkti bendrovės investicijoms Mažeikiuose. Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra pavedęs ministerijoms įvertinti energetikos įmonių viršpelnius ir galimo jų apmokestinimo poveikį. Diskusijos vyksta Lenkijos žiniasklaidai pranešus, kad „Orlen“ svarsto, ar tęsti 970 mln. eurų vertės Mažeikių gamyklos modernizavimo projektą – keliami klausimai, ar tokiu būdu įmonė Lietuvai nebando daryti spaudimo.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė 50 proc. nuolaidai tarpmiestinių autobusų bilietams. Lengvatą siūloma taikyti iki metų pabaigos, o jos įgyvendinimas, Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, kainuotų apie 3,15 mln. eurų. Jei ji įsigaliotų lapkričio viduryje, lėšų poreikis sumažėtų iki maždaug 2,8 mln. eurų. Nuolaida būtų skaičiuojama pagal rugsėjo 1 d. galiojusias vežėjų bilietų kainas, tačiau Lietuvos keleivių vežimo asociacija siūlo šią datą pavėlinti, nes bendrovės dėl išaugusių kuro sąnaudų bilietus pabrangino vėliau.
Seime svarstoma atidėti dalį paramos šeimoms priemonių. Pasak Seimo pirmininko Juozo Oleko, joms numatytas lėšas būtų galima skirti kitoms sritims, tačiau svarbiausiu 2027 metų biudžeto prioritetu išlieka gynyba. Papildomo finansavimo taip pat reikia sveikatos, švietimo, kultūros ir vidaus tarnybų sritims. Gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valstybinėje augalininkystės tarnyboje nustatyta reikšmingų veiklos trūkumų. Auditas atskleidė neveiksmingą vidaus kontrolę, rizikų valdymą ir korupcijos prevenciją – dalis priemonių ilgą laiką buvo vykdomos tik formaliai. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) netrukus skelbs konkursą naujam tarnybos vadovui, kuris turės įgyvendinti audito rekomendacijas ir pertvarkyti įstaigos veiklą. Anoniminė apklausa parodė, kad per pastaruosius penkerius metus 10 darbuotojų sulaukė siūlymų atsiskaityti už priimtus sprendimus, septyni iš jų – ne vieną kartą. Tuo metu teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos itin stambaus masto korupcijos tarnyboje.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas pritarė siūlymui numatyti papildomų lėšų energetikos sričiai. 2027 metų biudžete Energetikos ministerijai prašoma numatyti 25 mln. eurų požeminiams elektros kabeliams tiesti, 60 mln. eurų gyventojų energetiniam savarankiškumui didinti ir 12–24 mln. eurų generatoriams įsigyti. Dar apie 840 tūkst. eurų reikėtų ministerijos darbuotojų atlyginimams. Papildomo finansavimo taip pat prašo Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ir Seimo kanceliarija. Komitetas siūlo į šiuos poreikius atsižvelgti toliau svarstant biudžeto projektą.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Teisėsauga išsiaiškino, kad Birštono merė socialdemokratė Nijolė Dirginčienė į savo išlaidų ataskaitas pateikė į bendrovės „Šilutės komunalininkas“ katafalką pilto kuro kvitą. Šios aplinkybės paaiškėjo per posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme Vilniuje. Anksčiau per ikiteisminį tyrimą STT nebuvo pavykę identifikuoti visų banko kortelių savininkų, 11 kortelių savininkų buvo nežinomi. Dabar nustatyti beveik visų kortelių savininkai, nežinomi tik užsienio bankuose korteles įgijusių asmenų duomenys. Prokuroras D. Valkavičius paskelbė, kad vienas kvitas yra iš UAB „Šilutės komunalininkas“, kuras buvo pilamas į įmonės katafalką.
Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl liepos 15 d. Marijampolės Poezijos parke įvykusio smurtinio pobūdžio konflikto tarp nepilnamečių. Pareigūnai konstatavo, kad galimi kaltininkai nėra sulaukę 16 metų amžiaus, todėl negalima jų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šis sprendimas priimtas nustačius, kad prieš nepilnametę merginą smurtavę asmenys nebuvo sulaukę amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmą sukėlimą arba nežymų sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimą. Medžiaga bus perduota merui dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės nepilnamečiams skyrimo bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, kur bus sprendžiama dėl administracinės teisenos tėvų atžvilgiu pradėjimo.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV Demokratų partija užsitikrino daugumą abiejuose Kongreso rūmuose. Atstovų Rūmuose demokratai turės mažiausiai 228 vietas iš 435, o Senate – mažiausiai 54 iš 100. Demokratų partija nepraranda vilčių išsikovoti dar du atstovus Senate: balsai tebeskaičiuojami Aliaskoje ir Misisipėje, kur partijos kandidatai turi trapią persvarą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino demokratus su pergale ir pareiškė esąs pasirengęs su jais bendradarbiauti. Tačiau D. Trumpas ne kartą gyrėsi turintis teisę vetuoti bet kurį demokratų priimtą įstatymą, kuris bus pateiktas jam pasirašyti.
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas priėmė oficialiai patvirtintus praėjusią savaitę vykusių rinkimų rezultatus ir pareiškė pradėsiantis konsultacijas su partijų atstovais dėl naujos vyriausybės formavimo. Nei ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, nei jo pagrindinio varžovo, buvusio kariuomenės vado Gadi Eisenkoto partija neužsitikrino absoliučios daugumos parlamente. Abi pusės dabar intensyviai derasi, siekdamos įtikinti mažesnes partijas prie jų prisijungti ir kartu suformuoti naują vyriausybę. Izraelio rinkimų komisija trečiadienį pranešė nenustačiusi jokių praėjusios savaitės rinkimų rezultatų klastojimo atvejų, suduodama smūgį ministro pirmininko B. Netanyahu pastangoms diskredituoti rinkimų rezultatus. B. Netanyahu ir jo šalininkai ne kartą nepagrįstai tvirtino, kad arabų vadovaujamos partijos „pavogė“ rinkimus, galbūt padedamos užsienio jėgų. Rinkimų rezultatai parodė, kad B. Netanyahu religinis nacionalistinis blokas prarado daugumą parlamente, o arabų vadovaujamos partijos gerokai sustiprino savo pozicijas. Po dvi dienas truksiančių konsultacijų I. Herzogas pasirinks kandidatą – veikiausiai B. Netanyahu arba pagrindinį jo varžovą, opozicijos lyderį G. Eisenkotą, – tą, kuris, prezidento vertinimu, turės daugiausia galimybių suformuoti koalicinę vyriausybę.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius oficialiai pavedė paskirtajam ministrui pirmininkui Andriui Kulbergui formuoti naująją šalies valdančiąją koaliciją. Po susitikimo su prezidentu A. Kulbergas žurnalistams sakė tikintis, kad naują vyriausybę pavyks suformuoti iki nacionalinės šventės ir kad derybos šią savaitę bus tęsiamos su Saeimoje atstovaujamomis politinėmis partijomis, išskyrus „Suvereniąją galią“ / „Naujuosius latvius“. Paskirtasis premjeras sakė, kad negalima iššvaistyti visuomenės suteiktos galimybės, ir pažadėjo reikalauti atsakomybės iš kolegų bei partnerių, kurie prisijungs prie koalicijos. A. Kulbergas perspėjo, kad naujajai vyriausybei teks priimti sunkius sprendimus, o svarbiausias klausimas – kas Saeimoje ir vyriausybėje bus pasirengęs šiuos pokyčius įgyvendinti. 15-osios Saeimos rinkimuose A. Kulbergo vadovaujamas Jungtinis sąrašas gavo 41 vietą, partija „Latvija pirmiausia“ – 17, „Suverenioji galia“ / „Naujieji latviai“ – 15, Nacionalinis aljansas ir „Progresyvieji“ – po 10, o „Naujoji vienybė“ – 7 vietas.
Naujausi komentarai