Prezidentūra, Užsienio reikalų ministerija (URM) bei Vyriausybės vadovas Mindaugas Sinkevičius tvirtina nesulaukę Pentagono raginimų švelninti retoriką Rusijos atžvilgiu.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Etikos komisija premjero Mindaugo Sinkevičiaus disertacijoje nustatė plagiato atvejų.
Tuo metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė „Nemuno aušrai“ valstybės biudžeto asignavimų neskirti vienerius metus, o Regionų partijai – pusmetį.
Užsienio aktualijose – Oleškuose evakuoti gyventojai ir pristatyta humanitarinė pagalba, Baltųjų rūmų spaudimas JAV įmonėms pirkti rusišką dyzeliną, įtariamas padegimas „Rheinmetall“ statybvietėje Vokietijoje ir nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“ veiklos pabaiga.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Valstybės vadovai nesulaukė Pentagono raginimų švelninti retoriką Rusijos atžvilgiu. Prezidentūra nurodė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda ir jo patarėjai tokių sąjungininkų prašymų negavo. Tokią pačią poziciją išsakė ir Užsienio reikalų ministerija (URM). Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė taip pat negavęs panašių raginimų. Jis pabrėžė, kad tiek jo, tiek Lietuvos laikysena priešiškų kaimynių atžvilgiu nesikeičia. Naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad Pentagono pareigūnai pastarosiomis savaitėmis kelių NATO šalių, tarp jų Lietuvos, Latvijos ir Estijos, atstovus ragino santūriau kalbėti apie Rusijos keliamą grėsmę. Pasak agentūros šaltinių, vienas iš šiuos raginimus perdavusių JAV pareigūnų buvo Pentagono politikos vadovas Elbridge'as Colby. Vienas šaltinis teigė, kad jis Baltijos šalių pareigūnui sakė, jog rusų nereikėtų „provokuoti“, o kaip nenaudingos retorikos pavyzdį nurodė viešus pareiškimus, kuriuose Rusija lyginama su „į kampą įvaryta žiurke“.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Etikos komisija premjero Mindaugo Sinkevičiaus disertacijoje nustatė plagiato atvejų. Komisijos išvadoje nurodoma, kad ministro pirmininko darbe nustatyta reikšmingų akademinio rašymo, citavimo ir šaltinių priskyrimo pažeidimų, įskaitant plagiato atvejus. Konstatuota, kad premjeras pažeidė universiteto Etikos kodekse įtvirtintą disertacijos savarankiškumo principą, jis įpareigotas ištaisyti darbą ne vėliau kaip per pusmetį. Pats M. Sinkevičius pripažino savo darbe nustatytus citavimo ir šaltinių žymėjimo pažeidimus, bet teigė nekvestionuojantis darbo mokslinės vertės. Jis žadėjo atlikti reikalingus pataisymus.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) devynioms politinėms partijoms paskirstė 2,42 mln. eurų 2026 metų antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų. Dėl šiurkščių įstatymų pažeidimų „Nemuno aušra“ ir Lietuvos regionų partija valstybės dotacijų negavo. Didžiausia suma – 665 tūkst. eurų – skirta Lietuvos socialdemokratų partijai. Opoziciniai konservatoriai gaus 614,6 tūkst. eurų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai numatyta 255,2 tūkst. eurų, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – 241,8 tūkst. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 233,2 tūkst. eurų. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai skirta 141,9 tūkst. eurų, Laisvės partijai – 141 tūkst. eurų, Nacionaliniam susivienijimui – 65,8 tūkst. eurų, o Centro dešinės sąjungai (buvusiai partijai „Laisvė ir teisingumas“) – 61,4 tūkst. eurų. VRK nusprendė „Nemuno aušrai“ valstybės biudžeto asignavimų neskirti vienerius metus, o Regionų partijai – pusmetį. Abi partijos sprendimą skųs.
Iš pareigų traukiasi Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) vadovas Donatas Paliulionis. Kaip pranešė tarnyba, tokį sprendimą jis priėmė dėl asmeninių priežasčių. Naujienų portalas „15min“ taip pat skelbė, kad trauktis nusprendė dar viena vadovybės darbuotoja – pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė. Portalo šaltinių teigimu, šiuo metu GMPT darbuotojai renka parašus peticijai, kuria kategoriškai prieštarauja laikinuoju vadovu vietoje D. Paliulionio paskirti Vilniaus filialo vadovą Tadeušą Rodzą. D. Paliulionis GMPT vadovavo nuo 2024 metų.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad vadinamųjų „nuodėmės mokesčių“ didinimas nepadės mažinti 2027 metų biudžeto deficito. Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės, ypač abejotina didinti neseniai įvestą cukraus mokestį, dar neįvertinus jo poveikio. Politikė taip pat kritikuoja valdančiuosius, kad darbo grupė dėl galimų mokestinių pakeitimų buriama tik dabar, nors ji turėjo būti sudaryta dar prieš pateikiant biudžeto projektą. Seimo narės teigimu, nepriėmus sprendimų dėl deficito mažinimo, politinė atsakomybė teks ir koalicijos partneriams.
Premjeras teigia, kad JAV nespaudžia Lietuvos atnaujinti baltarusiškų kalio trąšų eksporto per Klaipėdos uostą. Užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie galimus Vašingtono prašymus jis vadina „bandymu pasimatuoti temperatūrą“. Pasak M. Sinkevičiaus, Lietuva pati sprendžia dėl sankcijų politikos ir kol kas neplanuoja jos peržiūrėti. Leidinys „Politico“, remdamasis Europos pareigūnais, skelbė, kad JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as neoficialiai teiravosi Lietuvos diplomatų apie galimybę sušvelninti baltarusiškų prekių tranzito apribojimus. Europos Sąjungos (ES) sankcijos Baltarusijos kalio trąšų gamintojai šiuo metu pratęstos iki 2027 m. vasario 28 d.
Nepaisydama kritikos, Inga Ruginienė sako, jog Vyriausybė pensijas ir toliau didins dviženkliais tempais. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, Lietuvos pensijos ilgą laiką buvo „visiškame dugne“, todėl jas būtina didinti sparčiau, nei numato įstatymas. Kitąmet vidutinė senatvės pensija turėtų augti 10,4 proc., arba 78 eurais, iki 825 eurų, o turint būtinąjį stažą – 10,9 proc., arba 88 eurais, iki 895 eurų. Pensijų indeksavimui biudžeto projekte numatyta skirti 715,5 mln. eurų.
Europos Centriniam Bankui (ECB) nusprendus nekeisti bazinių palūkanų normų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad tai neužkerta kelio jas didinti ateityje. Pasak jo, nors brangstanti energija kelia infliacinį spaudimą, kol kas nematyti reikšmingo jo persidavimo darbo užmokesčiui, todėl ECB gali sulaukti daugiau ekonominių duomenų prieš priimdamas tolesnius sprendimus. G. Šimkus taip pat pažymėjo, kad energijos kainų augimo poveikį infliacijai slopina išaugusios ilgalaikės palūkanų normos. Kalbėdamas apie ECB prezidentės Christine Lagarde sprendimą nuo kitų metų vasario pasitraukti iš pareigų, LB vadovas teigė nematantis pagrindo nerimauti dėl institucijos veiklos tęstinumo.
„LTG Infra“ vadovas tikisi, kad visiškai elektrifikuota Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio linija keleiviams bus atverta jau lapkritį. Penktadienį surengtas pirmasis techninis važiavimas, kurio metu tikrinti peronų ir geležinkelio aukščiai bei kita infrastruktūra. Pasak vadovo Vyčio Žalimo, prieš pradedant vežti keleivius dar būtina išbandyti visą sistemą ir įsitikinti, kad traukiniai galės važiuoti be kliūčių. Jis taip pat teigė, kad dėl projekto finansavimo ES lėšomis infrastruktūros mokesčiai vežėjams neturėtų didėti. Daugiau kaip 363 km ilgio geležinkelio linijos elektrifikavimas kainavo apie 500 mln. eurų, o elektrifikuotų geležinkelių dalis Lietuvoje išaugo nuo 8 iki 28 proc.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Radviliškio progimnazijos mokytojas kaltinamas seksualiniu priekabiavimu prie 9 mokinių mergaičių. Prokuratūra skelbė, kad kaltinamasis nusikaltimus galėjo padaryti 2023–2024 mokslo metų laikotarpiu. Vyras neigia priekabiavęs prie mergaičių, šiuo metu jis mokykloje nedirba. Teismas sprendimą byloje planuoja paskelbti lapkričio 6 d.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Penktadienį, pagal JAV tarpininkaujant pasiektą susitarimą dėl paliaubų, pradėti evakuoti Rusijos okupuotame, nuniokotame Ukrainos pafrontės Oleškų mieste įstrigę gyventojai. Apie tai pranešė Rusijos ir Ukrainos pareigūnai. Anksčiau penktadienį buvo pranešta, kad pasirengimas humanitarinei misijai Oleškuose artėja prie pabaigos: buvo išminuoti numatyti maršrutai, suformuotas ir pasirengęs išvykti humanitarinės pagalbos konvojus. Norintys išvykti iš miesto gyventojai galėjo tai padaryti iki 14 val. Evakuacijai buvo numatytos visos būtinos saugumo priemonės, o po 14.30 val. pradėta dalyti humanitarinė pagalba. JAV pirmoji ponia Melania Trump anksčiau pareiškė pasiekusi Rusijos ir Ukrainos susitarimą dėl vietinių paliaubų, taikomų tik Rusijos okupuotam Oleškų miestui Chersono srityje. Paliaubos Oleškų apylinkėse turėtų galioti nuo spalio 27 d. iki sekmadienio, lapkričio 1 d., 22.59 val.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai privačiai ragina JAV bendroves priimti per Atlantą gabenamą rusišką dyzeliną, pranešė JAV žiniasklaida. Spalio viduryje, reaguojant į spalio 16 d. D. Trumpo pasirašytą vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdytas sankcijų rusiškam dyzelinui taikymas, į Jungtines Valstijas išplaukė mažiausiai trys laivai su rusišku kuru. Laivai kelionės tikslą turėtų pasiekti savaitę po kadencijos vidurio rinkimų, tačiau kol kas neaišku, kur bus pristatytas jų gabenamas kuras. JAV bendrovės nenori prisiimti rizikos, susijusios su dyzelino pirkimu iš Rusijos. Viena iš priežasčių – Kongreso demokratai teigia, kad D. Trumpo įsakas pažeidžia sankcijų įstatymus, dienraščiui „The Washington Sun“ sakė pramonės atstovai ir energetikos analitikai. Skelbiama, kad komerciniai krovinių savininkai jau kelias savaites ieško pirkėjų šiam dyzelinui, tačiau JAV bendrovės kol kas jokio susidomėjimo nerodo. Keli šaltiniai patvirtino, kad tuo metu, kai buvo kraunamas į tanklaivius, dyzelinas patvirtinto pirkėjo dar neturėjo.
Vokietijoje naktį į penktadienį netoli Kaselio-Kaldeno oro uosto esančioje gynybos pramonės bendrovės „Rheinmetall“ statybvietėje sudegė trys statybinės mašinos, tiriamas galimas padegimas. Liudininkas 3.15 val. pranešė apie gaisrą ugniagesiams ir policijai. Gaisras buvo užgesintas, tačiau apgadintos ir netoliese stovėjusios kitos transporto priemonės. Policija, remdamasi pirminėmis išvadomis, įtaria padegimą. Pranešama, kad dėl galimo politinio motyvo tyrimas perduotas Heseno žemės policijos valdybos valstybės saugumo padaliniui. Penktadienio rytą šis padalinys atsisakė komentuoti žalos mastą.
Nepriklausomas Rusijos laikraštis „Novaja gazeta“ penktadienį paskelbė dėl valdžios spaudimo nutraukiantis veiklą. Neseniai pareigūnai atliko kratą laikraščio vyriausiojo redaktoriaus namuose, anksčiau šiais metais sulaikė vieną jo žurnalistų. Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijoje smarkiai sugriežtinus cenzūrą, dauguma nepriklausomų žurnalistų buvo priversti išvykti iš šalies. Valdžia vieną svarbiausių nepriklausomos žurnalistikos leidinių Rusijoje anksčiau pripažino „užsienio agentu“. Šis statusas naudojamas kitaminčiams slopinti. Anksčiau šį mėnesį vyriausiasis laikraščio redaktorius Sergejus Sokolovas buvo apklaustas. Rusijos pareigūnai atliko kratą jo namuose dėl baudžiamosios bylos, iškeltos jo kolegai Olegui Rolduginui, sulaikytam balandį. O. Rolduginas buvo sulaikytas ir apkaltintas „neteisėta prieiga prie kompiuterinės informacijos“. Daugiau informacijos apie kaltinimus nepateikta.
Naujausi komentarai