Glaustai: URM siekia išsiaiškinti lietuvių likimą Irane Pereiti į pagrindinį turinį

Glaustai: URM siekia išsiaiškinti lietuvių likimą Irane

2026-10-22 21:38

 ELTA glaustai pristato svarbiausius spalio 22 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė
Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė / Vilniaus apskr. VPK nuotr.

Užsienio reikalų ministerija siekia oficialaus patvirtinimo dėl dviejų, kaip įtariama, Irane sulaikytų lietuvių.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda žada Lietuvos paramą Juodkalnijos stojimui į Europos Sąjungą, o Vyriausybė ieško sprendimų dėl vaiko priežiūros išmokų didinimo ir gynybos pirkimų centralizavimo.

Vilniaus rajone dėl bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ finansinių sunkumų kyla šilumos tiekimo ir atliekų išvežimo sutrikimų grėsmė.

Užsienio aktualijose – Sacharovo premija Tarptautiniam baudžiamajam teismui, Vokietijoje sulaikytas Rusijai šnipinėjęs ukrainietis, rinkęs informaciją apie būsimą brigadą Lietuvoje ir naujos Jemeno husių sukilėlių atakos Saudo Arabijoje.

LIETUVOS ĮVYKIAI

Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė notą ir oficialiais kanalais bando gauti patvirtinimą dėl dviejų, tikėtina, Irane sulaikytų lietuvių. Ministerijos kanclerės Aistės Stakėnaitės teigimu, kol kas nėra žinoma, dėl kokių priežasčių dvi moterys – Daiva Zakažauskaitė (gim. 1992 m.) ir Erika Šlimaitė (gim. 1983 m.) – galėjo būti sulaikytos. Tiesa, ji akcentavo, kad Iranas yra į juodąjį sąrašą patenkanti valstybė, į kurią vykti nerekomenduojama. URM žada dėti visas pastangas, jog dvi šalies pilietės būtų sugrąžintos atgal į Lietuvą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad 2027 m. pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuva sieks paspartinti Juodkalnijos stojimo į Bendriją procesą. Po susitikimo su Juodkalnijos prezidentu Jakovu Milatovičiumi G. Nausėda pabrėžė matąs potencialą stiprinti abiejų valstybių bendradarbiavimą įvairiose srityse. Savo ruožtu J. Milatovičius teigė, kad Juodkalnija nuosekliai siekia narystės ES ir jau įžengė į paskutinį etapą šio tikslo link. Valstybių vadovai taip pat aptarė saugumo situaciją Europoje, Ukrainos atstatymo galimybes. Abiejų šalių vadovai pabrėžė, kad trišalis Rusijos, Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) susitikimas dėl karo Ukrainoje baigties negalėtų vykti be pačios kariaujančios šalies. Pasak G. Nausėdos, Rusijos siūlomo susitikimo formatas kelia įtarimų dėl galimo įtakos zonų pasidalijimo.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) konstatavo, kad partijos „Lietuva – visų“ vadovas Aleksandras Nemunaitis į savo asmeninę sąskaitą per kelis kartus persivedė dalį politinės organizacijos lėšų. Anot komisijos, iš viso per 2025 m. jis sau persivedė 10 tūkst. eurų, o pinigus grąžino tik pradėjus kelti klausimus dėl šių pavedimų pagrįstumo. Nustatyta, kad partija „Lietuva visų“, gavusi iš Valstybinės mokesčių inspekcijos jai pervestas apie 14 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos, 10 tūkst. eurų dalimis pervedė partijos pirmininkui A. Nemunaičiui.  Šis GPM paramos būdu gautas politinės partijos finansavimo šaltinis gali būti naudojamas tik politinės partijos įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimui, o Politinių organizacijų įstatymas draudžia partijos turtą ir lėšas skirstyti nariams. Savo ruožtu pats A. Nemunaitis posėdyje teigė pripažįstantis klaidą. Jo teigimu, skola bus padengta grąžinant lėšas į partijos banko sąskaitą.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Premjeras teigia, kad koalicijoje ieškoma susitarimo dėl Šeimos pakete numatyto vaiko priežiūros išmokų didinimo nuo 2027 m. liepos. Pasak Mindaugo Sinkevičiaus, dėl šio termino tartasi pirmadienį vykusiame pokalbyje. Siūloma pusantrų metų vaiką prižiūrintiems tėvams mokėti 100 proc. buvusio atlyginimo siekiančią išmoką, jos lubas didinant nuo dviejų iki keturių vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Šiai priemonei numatyta skirti 123,6 mln. eurų.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad svarstoma galimybė peržiūrėti valstybės prisiimtų įsipareigojimų indeksavimą. Pasak jo, kai kurių įsipareigojimų indeksavimo procentų mažinimas galėtų padėti sutaupyti biudžeto lėšų, tačiau sprendimų dėl tokių pokyčių dar nėra priimta. Ministras teigia, kad dalis įsipareigojimų riboja valstybės finansines galimybes, bet konkrečių sričių neįvardija. Pirmiausia, anot jo, reikia patvirtinti 2027 metų biudžetą, o vėliau svarstyti galimus pakeitimus. Kitų metų biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas.

Premjero teigimu, gynybos pirkimų centralizavimą būtina tęsti, nes dabartinė sistema vis dar nėra pakankamai centralizuota. Pasak jo, didelis perkančiųjų organizacijų skaičius kelia iššūkių pirkimų organizavimui, valdymui ir stebėsenai, todėl šiuos procesus reikia spartinti. Premjeras taip pat atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis gynybos išlaidų mokėjimų šiemet numatoma paskutinį ketvirtį, ir pabrėžia, jog lėšos turi būti naudojamos skaidriai bei efektyviai, o ne išleidžiamos vien dėl metų pabaigos.

Vilniaus rajone gresia šilumos tiekimo ir atliekų išvežimo sutrikimai. Bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“ gali pritrūkti lėšų būtiniausioms išlaidoms, nes savivaldybės taryba nepratęsė galimybės skolintis iš banko, skelbia LRT. Įmonės vadovas Leonardas Pavliunas įspėja, kad nuo lapkričio 15 d. gali tekti stabdyti dalį atliekų surinkimo, o kai kur – ir šilumos tiekimą. Savivaldybės administracija ketina ieškoti galimybių skirti lėšų iš biudžeto, tačiau tam reikėtų tarybos pritarimo.

M. Sinkevičius teigia, kad pirmojo 700 MW jūrinio vėjo parko ateitis kol kas neaiški. Energetikos ministras su Lenkijos atstovais aptaria galimybes į projektą įtraukti užsienio partnerius. Tai svarstoma valstybinei „Ignitis grupei“ paprašius galimybės atidėti projekto įgyvendinimą. Valstybės kontrolės duomenimis, parko kaina per dvejus metus išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų, o planuota investicijų grąža sumažėjo apie 40 proc.

Pristačius naujuosius „Stadler“ traukinius, premjeras ragina toliau gerinti keliavimo viešuoju transportu patirtį. Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia siekiantis, kad gyventojai viešąjį transportą rinktųsi dėl patogumo, kokybės ir prieinamos kainos. Lietuvą pasiekė 12 naujų traukinių – septyni elektriniai ir penki bateriniai, jie kursuos maršrutais Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai ir Vilnius–Varėna (Marcinkonys). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat pabrėžė geležinkelių svarbą kariniam mobilumui ir sąjungininkų pajėgų atvykimui į Lietuvą.

Bendrovė „Via Lietuva“ pasirašė pirmąsias sutartis su „Via Toll“ sistemos įrangos teikėjomis „Magveda“ ir „Simbiotecha“. Jų sprendimai integruojami į naująją elektroninę kelių rinkliavos sistemą, kuri nuo 2027 m. sausio 1 d. pakeis vinjetes ir mokestį skaičiuos pagal faktiškai mokamais keliais nuvažiuotą atstumą. Sistema bus taikoma M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, o lengviesiems automobiliams rinkliava ir toliau nebus taikoma. Kitąmet iš naujosios rinkliavos planuojama surinkti 110 mln. eurų, palyginti su maždaug 70 mln. eurų per metus surenkamų naudojantis vinjetėmis.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas buvęs kunigas Tadas Švedavičius per posėdį teisme iš dalies pripažino savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų, parodymus duos po visų apklausų liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausų. Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs T. Švedavičius kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. 11 dabar jau suaugusių vyrų šioje baudžiamojoje byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais, jie pareiškė ieškinius.

Teismas nusprendė skirti priverstinį gydymą prieš dvejus metus advokatą sostinės centre, kaip įtariama, nušovusiam Igoriui Moskaliovui. Nutarta, kad nusikaltimus vyras galimai padarė, būdamas nepakaltinamas, tad jis atsakomybėn traukiamas nebus. Teismas nusprendė, kad vyras toliau bus gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Bylos duomenimis, 2024 m. spalio 10 d. rytą Vilniaus centre esančiame name I. Moskaliovas iš neteisėtai laikomo pistoleto nušovė advokatą Leonidą Pčelincevą, šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, taip pat pasikėsino nužudyti įvykio vietoje buvusius antstolio padėjėją, savo buvusią sutuoktinę bei policijoje praktiką atlikusią studentę.

Prokuratūra nustatė, kad Anykščiuose agresyvų ir ginkluotą vyrą nukovę policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai teisės aktų nepažeidė. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, konstatuota, jog pareigūnai, gindamiesi nuo realaus pavojaus jų sveikatai ir gyvybei, teisėtai ir pagrįstai panaudojo tarnybinius šaunamuosius ginklus. Šių metų birželio 21 d. Anykščiuose agresyvus, anksčiau dėl psichikos sutrikimų gydytas vyras medžioklinių šautuvu ėmė grasinti giminaičiams. Senjoras šovė į policininkus, taip pat ir į vėliau atvykusius „Aro“ pareigūnus, kurie galiausiai agresyvų vyrą nukovė.

Teismas pripažino, kad parlamentaras Remigijus Žemaitaitis savo įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ pažemino žurnalisto Edmundo Jakilaičio garbę, orumą ir turi jam sumokėti 2 tūkst. eurų. Teismas nusprendė, kad Seimo nario paviešinti įrašai, kuriuose jis skelbė „E. Jakilaitį užpuolė spalinės?“, „Kaip kremliaus kirminas raitosi norėdamas įtikti konservatorių gaujai“, yra nuomonė, kuri buvo paskelbta neetiškai, neturint faktinio pagrindo ir tokiais įrašais, teismo manymu, politikas pažemino E. Jakilaičio garbę, orumą bei reputaciją. R. Žemaitaitis įpareigotas per 5 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti minėtus įrašus iš „Facebook“.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV sankcijų sulaukusiam Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) skirta Sacharovo premija –  svarbiausia Europos Sąjungos (ES) žmogaus teisių premija. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pabrėžė, kad ši premija yra „svarbaus teismo darbo ginant tarptautinę teisę ir teisingumą pripažinimas“. TBT padėkojo Europos Parlamentui už skirtą Sacharovo premiją „tuo metu, kai teismas ir jo pareigūnai susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais“. Šį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas TBT, kuriomis siekiama paralyžiuoti kasdienę teismo veiklą. TBT nagrinėja bylas dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido. D. Trumpo administracija pagrasino išardyti teismą „plyta po plytos“, pasipiktinusi tuo, kad jo teisėjai išdavė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderį dėl įtariamų nusikaltimų Gazos Ruože. ES jau išreiškė paramą TBT dėl JAV sankcijų, kurios įsigalios po šešių mėnesių. Briuselis pareiškė esantis „pasirengęs imtis visų būtinų priemonių“, kad teismas galėtų tęsti savo veiklą.

Vokietijoje sulaikytas šnipinėjimu Rusijai įtariamas ukrainietis, kuris domėjosi ir būsima brigada Lietuvoje. Vyras buvo sulaikytas Berlyną supančioje Brandenburgo federalinėje žemėje. Karlsrūhėje įsikūrusios Vokietijos federalinės generalinės prokuratūros duomenimis, įtariama, kad informacijai gauti jis naudojosi asmeniniais ryšiais Europos gynybos pramonėje. Leidinio „Welt“ žiniomis, Eizenhiutenštate gyvenantis 53-ejų Vadymas Y. rinko informaciją apie šarvuotosios technikos, šaudmenų ir sprogmenų gamybą, taip pat apie NATO rytiniame flange dislokuotą personalą ir karinius objektus. Pasak leidinio „Spiegel“, sulaikytasis domėjosi ir Vokietijos Bundesvero 45-ąja šarvuotąja brigada, Vokietijoje vadinama Lietuvos brigada, kuri kitais metais turėtų būti dislokuota Lietuvoje. Ukrainai daugiausia karinės pagalbos teikiančioje Vokietijoje dėl padažnėjusių diversijų ir šnipinėjimo atvejų, siejamų su Rusija, šiuo metu paskelbta padidinta parengtis.

Jemeno husių sukilėliai surengė naujas atakas prieš Saudo Arabiją. Husių kariuomenės atstovas Yahya Saree pareiškė, kad per pastarąsias 48 valandas grupuotė surengė keturias operacijas prieš Saudo Arabiją, panaudodama balistines raketas ir dronus. Pasak Y. Saree, atakų taikiniai buvo Saudo Arabijos gynybos ministerijos būstinė Rijade, Karaliaus Fahdo tarptautinis oro uostas rytiniame Damamo mieste, Abhos oro uostas šalies pietvakariuose ir valstybinės naftos milžinės „Aramco“ objektas Janbu uostamiestyje. Pastarosiomis savaitėmis karui Jemene vėl paaštrėjus, husiai sustiprino atakas prieš kaimynę Saudo Arabiją. Vieni pagrindinių taikinių yra oro uostai ir naftos objektai. Anksčiau ketvirtadienį Saudo Arabijos civilinės aviacijos tarnyba pranešė, kad per ataką prieš Damamo oro uostą žuvo du žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti. Dėl husių atakų Jungtinės Valstijos nurodė daliai savo diplomatinio personalo išvykti iš Saudo Arabijos. Nurodymas taikomas nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir jų šeimų nariams, pranešė Valstybės departamentas Vašingtone.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų