Vilniaus greitosios medicinos pagalboje jau trejus metus dirbantis vairuotojas paramedikas Robertas Paskovskij džiaugiasi savo sprendimu. Jis sako, kad nors paramediko darbas nėra lengvas, tačiau įdomus ir nemonotoniškas.

„Kiekvienas pacientas, kiekvienas kvietimas yra skirtingas. Vienodų jų nėra – kiekviena situacija gali pasikeisti bet kurią minutę ir bet kurią sekundę“, – pasakojo R. Paskovskij.

Jį studijuoti paskatino supratimas, kad vien tik vairuodamas negalės padėti savo komandos nariams, nes neturėjo reikiamų kompetencijų. Vyras neslepia – baimės taip pat buvo.

„Su mažais vaikais, kurie negali tau atsakyti, ką skauda, nes ateina dėdės ir tetos, jie negali kažko pasakyti. Bet jau iš jų reakcijos gali suprasti, kaip jie jaučiasi, ką galima padaryti. Tau suteikia tas žinias – kaip prieiti prie jų, kaip bendrauti su pacientu. Tas pats galioja ir vyresnio amžiaus žmonėms“, – dalijosi R. Paskovskij.

LNK stop kadras.

Jis ragina ir kitus vairuotojus nedelsti bei persikvalifikuoti.

„Vilniaus filialui trūksta 45 vairuotojų – 21 Vilniaus mieste ir 24 kituose Vilniaus filialui priklausančiuose miestuose. Tai nemažas smūgis visai sistemai, todėl reikia paskatinti mūsų vairuotojus, kad jie tikrai pasistengtų ir persikvalifikuotų“, – akcentavo R. Paskovskij.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad vairuotojai tapti paramedikais buvo skatinami ir anksčiau – dalis jų mielai ėmėsi mokslų, tačiau liko dar apie pusantro šimto žmonių, kurie to daryti nenori. Šiemet – paskutiniai metai, kai greitosios medicinos pagalbos vairuotojai dar gali įgyti paramediko kvalifikaciją.

„Daugelyje Europos šalių, net ir turtingiausios valstybės negali sau leisti prabangos, kad vairuotojas būtų tik vairuotojas“, – aiškino sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Šiuo metu skubiosios pagalbos automobiliais į įvykio vietą įprastai vyksta du žmonės – tai gali būti du medicinos personalo atstovai arba vienas sveikatos priežiūros specialistas ir vienas vairuotojas. Tačiau neretai tik vieno paramediko neužtenka, kad būtų suteikta visa reikiama pagalba.

„Svarbu suprasti, kad mūsų darbas – ne tik atvykimas pas pacientą ar jo nuvežimas į gydymo įstaigą. Didelę mūsų darbo dalį sudaro pats darbas įvykio vietoje, todėl labai svarbu turėti komandą, kuri geba suteikti pagalbą maksimaliai“, – aiškino gydytojas, Kompetencijų centro vadovas Karolis Klimavičius.

„Paprastas pavyzdys: jei vyksta gaivinimas ir dirba tik vairuotojas su paramediku, vienas paramedikas fiziškai negalės atlikti visų būtinų veiksmų. Reikia užtikrinti kvėpavimą, atlikti efektyvius krūtinės paspaudimus, paruošti kateterį – visa tai vienam žmogui neįmanoma“, – pabrėžė R. Paskovskij.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak specialistų, vairuotojams, baigusiems mokslus ir įgijusiems paramediko kvalifikaciją, dirbti tampa lengviau, nes jie jau būna susipažinę su darbo specifika.

„Jei vairuotojas persikvalifikuoja į paramediką-vairuotoją, jis jau yra susidūręs su visa šia tvarka“, – pastebėjo GMP darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

„Baimintis nereikia – su tuo susidurdavome ir anksčiau, per kvietimus. Skirtumas tik tas, kad išėjęs mokslus tu jau įgysi kvalifikuotas žinias“, – pridūrė R. Paskovskij.

Be to, įgijus paramediko kvalifikaciją, didėja ir alga – ji pakyla 200 eurų, o pradinė suma siekia 1,5 tūkst. eurų.

„Dabar jau tikimasi pokyčių ir mokėjimo tvarkoje – manome, kad atlyginimas turėtų dar didėti, nes visgi žmogus atlieka ir vairuotojo, ir paramediko funkcijas“, – sakė J. Keburienė.

Sveikatos apsaugos viceministrė L. Vaidelienė pridūrė, kad didžioji dalis vairuotojų jau yra pareiškę norą iki 2026 metų tapti paramedikais arba bent pradėti mokslus.

„Tik apie šimtą žmonių dar nėra apsisprendę arba jau nusprendė palikti šį darbą“, – informavo viceministrė.

Šiuo metu paramedikus rengia devynios mokymo įstaigos visoje Lietuvoje. Mokslai trunka iki dvejų metų.