Tokio žingsnio Lietuva imasi, jeigu vasarą nepavyktų pratęsti dėl Rusijos invazijos Ukrainoje įvestų europinių sankcijų.

Vilnius siekia, kad atitinkamai pasielgtų ir kitos su Rusija ar Baltarusija besiribojančios Europos Sąjungos (ES) narės, kad minėtų šalių prekės negalėtų patekti į Bendriją sausuma ir taip padidėtų prekybos kaštai.

Sankcijos Bendrijoje pratęsiamos bendru šalių sutarimu, tačiau šįkart nerimaujama dėl galimo Vengrijos veto.

Lietuvos Seimas neseniai pratęsė nacionalines sankcijas, daugiausiai susijusias su ribojimais Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Svarstant šį projektą URM siekė, kad pataisas dėl sektorinių sankcijų registruotų kuris nors Seimo narys ar jų grupė, tačiau tai nebuvo padaryta.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys BNS anksčiau sakė, kad tokios idėjos atsisakyta dėl dalies Seimo narių noro detaliau padiskutuoti šiuo klausimu.

Dviejų tipų ekonominės sankcijos

Kaip nurodoma URM parengtame projekte, Lietuvos Vyriausybė galėtų nustatyti dviejų rūšių sankcijas: turto įšaldymą ir sektorinius ribojimus. Abiem atvejais sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus nustatytų Vyriausybė.

Turtas būtų įšaldomas tų fizinių ar juridinių asmenų, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai remia Kremliaus karą prieš Ukrainą, kurie imasi prieš Ukrainos teritorijos vientisumą nukreiptų veiksmų, kenkia šios šalies stabilumui, taip pat – tų, kurie kenkia Lietuvos nepriklausomybei, pasitelkdami hibridinę veiklą, įskaitant koordinuotą manipuliavimą informacija ir kišimąsi į informacijos srautų mainus.

Anot projektų, įšaldomas būtų ir tų Rusijos bei Baltarusijos fizinių ar juridinių asmenims, kurie remia žmogaus teisių pažeidimus, represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją Rusijoje ir Baltarusijoje, turtas.

Taikant šias sankcijas, būtų galimos ir išimtys. Pavyzdžiui, kai įšaldytos lėšos reikalingos „pagrindiniams poreikiams tenkinti“, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, komunalines paslaugas, nuomą arba hipoteką, vaistus, gydymą, mokesčius, draudimo įmokas.

Sektorinės sankcijos apimtų draudimą iš Lietuvos į Rusiją ar Baltarusiją parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti prekes, technologijas, paslaugas ir programinę įrangą, kuri galėtų būti naudojama šių šalių gynybos ir saugumo sektoriui plėtoti, pramonės pajėgumui didinti ar kenkti Lietuvai.

Taip pat būtų draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Lietuvą prekes, technologijas, paslaugas ir programinę įrangą, iš kurių Rusija arba Baltarusija gauna reikšmingų pajamų ir jos yra iš minėtų valstybių.

Išimtys galėtų būtų taikomos tais atvejais, kai paslaugos reikalingos, pavyzdžiui, medicinos ar farmaciniams arba humanitariniams tikslams, civilinių branduolinių įrenginių eksploatavimui, techninei priežiūrai.

Galimybė ir papildomiems ribojimams

Įstatymo projekte numatyta, kad Vyriausybė gali nustatyti ir papildomas sektorines ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos gynybos, energetikos, transporto, finansų, informacinių technologijų ir telekomunikacijų ir kitiems sektoriams.

Tokio žingsnio būtų galima imtis, jei nustatoma, kad minėtas sektorius gali būti pasitelkiamas remti Kremliaus karą Ukrainoje, Rusijos ir Baltarusijos kariuomenę, gynybos sektorių, didinti pramonės pajėgumus ar kenkti Lietuvos saugumui.

Jei Seimas pritartų, o ES nepratęstų taikomų ribojimų, URM parengtos pataisos įsigaliotų nuo rugpjūčio.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva pasirengusi taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai, jeigu ES nebepratęstų savo taikomų ribojimų, tačiau europinės sankcijos yra kur kas efektyvesnės.

Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas taip pat laikosi pozicijos, kad nacionalinės sankcijos turėtų prasmę tik tuo atveju, jei jas taikytų ir kitos regiono valstybės.

BNS rašė, kad ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 17 sankcijų Rusijai paketų.

Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.