Taip jis kalbėjo trečiadienį Aviacijos bazėje Šiauliuose pristatant NATO integruotą oro ir priešraketinę gynybą.
„Tai labai svarbus mūsų oro gynybos pokytis. (...) Tai ne tik pavadinimo pakeitimas, tai visiškai naujos atsakomybės ir veiksmų išplėtimas, reaguojant į esamą situaciją“, – žurnalistams teigė kontradmirolas.
„Pagreitėjo sprendimų priėmimo procesas, pagerėjo koordinavimas tarp priimančiosios šalies ir NATO oro pajėgų vadavietės, atsakingos už sprendimų priėmimą. Veikimo taisyklės buvo pritaikytos prie esamos situacijos. Taikoma daugybė priemonių, o pastarųjų mėnesių rezultatai akivaizdžiai tai patvirtina“, – dėstė jis.
Tai labai svarbus mūsų oro gynybos pokytis.
Pasak G. Premenecko, NATO oro policijos misijos tikslas buvo stebėti Rusijos orlaivių judėjimą, nustatyti tuos, kurie skraido greta Baltijos šalių oro erdvės. Dabar, anot Gynybos štabo viršininko, grėsmės visai kitos.
„Į mūsų oro erdvę įskrenda įvairių tipų bepiločiai orlaiviai, taip pat išlieka raketų grėsmė, todėl, reaguodama į tai, NATO nusprendė išplėsti misijos pobūdį“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, liepą NATO nusprendė Baltijos šalyse vykdomą oro policijos misiją keisti į oro gynybos. Prie pasikeitusio sąjungininkų veikimo režimo pereita rugpjūtį.
Krašto apsaugos ministerija BNS komentavo, kad esminis misijos pokytis – galimybė lanksčiau ir greičiau sutelkti Aljanso pajėgumus ten, kur jų labiausiai reikia. Pasak jos, oro gynybos misija veikia Aljanso integruotos oro ir priešraketinės gynybos sistemoje, apimančioje naikintuvus, antžemines oro gynybos sistemas, jutiklius, stebėjimo priemones ir vadovavimo struktūras.
Šiuo metu Lietuvoje NATO oro gynybos misiją vykdo Italijos karinių pajėgų kontingentas su naikintuvais, jie Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė rugsėjo viduryje iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną.
Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje per pastaruosius mėnesius buvo skelbiami pranešimai apie galimą oro pavojų, tačiau dronas virš šalies dangaus numuštas pirmą kartą. Anksčiau tai padaryta Latvijoje ir Estijoje.
„Sakyčiau, kad oro pajėgumai yra pirmoji gynybos linija. Manau, kad pasitelkę oro pajėgumus ir ypač sąjungininkų oro pajėgų vadavietę, galime atgrasyti bet kokią grėsmę. (...) Pasižymime labai aukštu parengties ir pasirengimo lygiu, leidžiančiu mums užsitikrinti pranašumą ore prieš bet kokią grėsmę“, – kalbėjo NATO Sąjungininkų oro pajėgų vadavietės vado pavaduotojas generolas leitenantas Guillaume'as Thomas (Gijomas Tomas).
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo.
Naujausi komentarai