Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 95 proc. žmonių pritaria draudimui kirsti miškus paukščių veisimosi laiku, 86 proc. – kirsti medžius valstybiniuose saugomuose miškuose, 83 proc. – ir valstybiniuose, ir privačiuose tokiuose miškuose, o 75 proc. yra prieš neribotą miškų kirtimą saugomose teritorijose.

„Visuomenė aiškiai pasisako, jog saugomose teritorijose ūkiniams kirtimams nėra ir neturėtų būti vietos, tačiau tuo pačiu visuomenė nėra tokia kategoriška arba iš dalies sutinka, kad ūkinė veikla galėtų būti intensyvesnė už saugomų teritorijų ribų“, – spaudos konferencijoje sakė ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.

Tuo metu apklausą atlikusios tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys pastebi, jog didžioji dauguma apklaustųjų pritarė pozityviems teiginiams apie mišką, pavyzdžiui, 95 proc. mano, kad miškas teikia prieglobstį grybams, augalams ir gyvūnams, 91 proc. – mažina klimato kaitą, tačiau tik mažuma sutiktų, kad privatūs miškai būtų išperkami ir mokesčių mokėtojų pinigų.

„Apklaustieji beveik šimtaprocentinai teigiamai įvardino įvairiausias miško funkcijas ir savybes, kad jaučia moralinę atsakomybę, miškas yra šventovė. Kita vertus, kai einama prie konkretesnių dalykų, mažėja tas pasišventimas, kad privačius miškus tegu išperka valstybė – jau 66 proc., o 24 proc. – kad privatūs miškai būtų išperkami iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – teigė V. Gaidys.

Apklaustieji beveik šimtaprocentinai teigiamai įvardino įvairiausias miško funkcijas ir savybes, kad jaučia moralinę atsakomybę, miškas yra šventovė.

Dauguma – 66 proc. – apklaustųjų nepritartų, kad dalyje saugomų teritorijų, kur nėra saugomų gyvūnų ir augalų, būtų sumažinti kirtimų ribojimai. Laisvesniems kirtimams pritaria 15 procentų.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – apklaustųjų nurodė, kad Lietuvoje miškų yra pakankamai, tačiau 42 proc. norėtų, kad jų būtų daugiau, o 0,6 proc. nurodė, kad miškų yra per daug.

Gyventojai, kurie mano, kad miškų Lietuvoje yra per mažai, dažniausiai  – 78 proc. – nurodo, kad tą daryti reikėtų toliau veisiant mišką nederlingose, apleistose ir nenaudojamose žemėse.

Beveik ketvirtadalis – 23 proc. – apklaustųjų sutiktų mokėti mokesčius miško savininkams,  ūkininkaujantiems gamtai palankesniu būdu, o likę tokio mokesčio mokėti nesutiktų. Be to, tik 24 proc. sutiktų, kad būtų įvestas mokestis, skirta išpirkti vertingiausius privačius miškus. Dauguma – 71 proc. – nesutiktų mokėti mokesčio, kad miškai nebūtų kertami.

66 proc. apklaustųjų yra už privačių miškų išpirkimą, panaudojant valstybės biudžetą ir nedidinant mokesčių.

Apklausą Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamo „Naturalit“ projekto užsakymu atliko bendrovė „Vilmorus“, vasarį telefonu apklaususi 1000 šalies gyventojų.