Lietuvoje viešintis Europos Parlamento (EP) narys, Socialistų ir demokratų (S&D) pažangiojo aljanso frakcijos EP pirmininkas Hannes Swoboda pasisakė už didesnę Europos Sąjungos (ES) paramą Lietuvai.

Tikisi tvirtumo

Penktadienį spaudos konferencijoje Europos socialistų ir socialdemokratų lyderis išreiškė viltį, kad Lietuva, svarstant ES biudžetą, reikalaus tinkamo finansavimo.

H.Swoboda, komentuodamas Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, teigė, kad abi pusės turėtų laikytis įsipareigojimų. Tačiau, jo manymu, nebūtų teisinga iš Lietuvos reikalauti vykdyti sandorio sąlygas ir nesuteikti tam atitinkamo kiekio lėšų.

Kalbėdamas apie socialdemokratus visoje Europoje, H.Swoboda nepabrėžė tam tikrų skirtumų. „Skirtumai yra labiau nacionaliniai, o ne vertybiniai. Svarbiausia, kad kovodami dėl valdžios jie visose valstybės deklaruotų tas pačias vertybes ir būtų vieningi, turėtų aiškią poziciją“, - sakė svečias.

Vertindamas euro zonos krizę, H.Swoboda teigė, kad jis tikisi didelio Vokietijos vaidmens sprendžiant šią problemą. „Jie turėtų padaryti viską, kad apsaugotų euro zoną, nes jos griūtis būtų visiška katastrofa“, - teigė politikas.

Naujas mokestis

Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius pareiškė, kad jo partija siektų kuo greitesnio Europos Komisijos pasiūlyto finansinių sandorių mokesčio įvedimo Lietuvoje.

„Mano pozicija, ir manau jai pritars mūsų partijos bičiuliai, kad kuo greičiau būtų įvestas šis mokestis“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė A.Butkevičius.

Šiai nuomonei pritarė ir svečias iš EP. Jis stebėjosi, kad Lietuvoje šis mokestis buvo atmestas, nors dauguma didžiųjų Europos Sąjungos valstybių tokį mokestį yra patvirtinusios. Naujasis mokestis turėtų lemti, kad prie skolų euro zonoje sprendimo labiau prisidėtų bankai. Be to, anot Europos Komisijos, tai sumažintų spekuliacinius sandorius.
Didžiausia tokios iniciatyvos ES priešininkė yra Didžioji Britanija, kurios atstovai teigia, kad tai sumažintų investicijas. Lietuva iki šiol nėra pareiškusi savo pozicijos šiuo klausimu.