Į advokatų garbės teismus siūloma įtraukti visuomenės atstovus

„Projektų tikslas yra į advokatų, antstolių ir notarų garbės teismus įtraukti visuomenės atstovus. Šiuo metu garbės teismus, kurie nagrinėja skundus dėl etikos principų pažeidimų, sudaro tik atitinkamos profesijos atstovai, t. y. kolegos nagrinėja kolegų veiklą“, – projektus Seimui pristatė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Įstatymų pataisų projektų paketui po pateikimo pritarta už balsavus 67 Seimo nariams, trys parlamentarai buvo prieš ir septyni susilaikė. Projektus toliau nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstymas Seimo posėdyje numatytas gruodį.

Socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas kėlė klausimą, ar teikiamos pataisos nėra perteklinės, sakydamas, jog visuomenės kontrolėms šių profesijų atstovams pakanka per viešumą.

„Tai (garbės teismai – BNS) savireguliacinės institucijos, jei kalbame apie advokatus, notarus, antstolius, jie mums neprimetami, mes advokatus renkamės, jei mums reikia. Yra kontrolė iš visuomenės pusės, nes apie tai rašoma, jei šitų profesijų žmonės blogai elgiasi, dirba, apie tai informacijos pakankamai. Kodėl norima kištis į savireguliacinį procesą iš šalies?“ – kalbėjo A. Sysas.

Teisingumo ministras atsakydamas teigė, jog toks modelis jau veikia tiek teismų ir prokuratūros sistemoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse.

„Naujo dviračio mes neišradinėjame, tokia pati praktika yra teismuose ir prokuratūroje, ir lygiai tas pats yra aplink Lietuvą ir kitose ES valstybėse, visur kitur yra visuomenės atstovai. Kuo daugiau visuomenė turės galimybę dalyvauti, tuo bus geriau“, – kalbėjo E. Jankevičius.

Teisingumo ministerija pataisas argumentuoja didesnio šių bendruomenių skaidrumo siekiu. Tačiau jų atstovai abejoja pasiūlymo nauda ir sako, kad visuomenės atstovai neturės pakankamos kompetencijos nagrinėti etikos ir kitus pažeidimus.

Šiuo metu notarų, antstolių ir advokatų garbės teismus sudaro penki nariai – šių bendruomenių atstovai.

Ministerija siūlo, kad du narius iš visuomenės atstovų į šias pareigas skirtų teisingumo ministras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Pataisomis ketverių metų trukmės narių kadencijos būtų apribotos iki dviejų iš eilės.