Gyvybė

Į kitą miestą - be problemų

Uostamiestyje greitosios pagalbos automobiliai aprūpinti geriau nei Kelmėje, iš kur vežama moteris mirė dėl to, kad balionuose baigėsi deguonis. Mūsų medikai garantavo, kad pervežant ligonį iš Klaipėdos į kitą miestą taip negalėtų atsitikti.

Moteriai trūko oro

Kelmės ligoninėje po avarijos gydyta moteris pakeliui į Kauno klinikas mirė greitosios pagalbos automobilyje.

Artimieji kaltina medikus aplaidumu. Gydytojų teigimu, sunkios, bet stabilios būklės pacientė automobilyje mirė, nes pusiaukelėje baigėsi deguonis. Moteriai sulaužytais šonkauliais buvę sunku kvėpuoti, jai pradėję trūkti oro.

Tekdavo ir sugrįžti

Klaipėdos greitosios pagalbos stoties automobiliai kas mėnesį iš uostamiesčio ligoninių į Vilniaus ar Kauno klinikas perveža 5 - 6 pacientus. Jie teigė neprisimeną atvejo, kad paciento nebūtų pavykę nugabenti į klinikas gyvo.

Anot Klaipėdos greitosios pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotojos Birutės Fedaravičiūtės, paciento būklei greitojoje smarkiai pablogėjus, yra tekę apsisukti ir nuvažiavus vos keletą kilometrų sugrįžti atgal į ligoninę. Tik pašalinus sutrikimus ir įsitikinus, kad paciento būklė stabili, greitoji vėl leidosi į kelionę.

Prieš keletą metų pasitaikė atvejų, kai pakeliui į Vilnių ar Kauną sugesdavo automobiliai. Į įvykio vietą, pasak B.Fedaravičiūtės operatyviai būdavo siunčiamas kitas automobilis, pacientas perkeliamas ir nugabenamas toliau.

Palata ant ratų

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis „Klaipėdai“ sakė, kad anksčiau jų tarnyba negalėjo, o dabar gali pacientus pervežti į kitą miestą, net jei jie be sąmonės ir nekvėpuoja. Klaipėdoje yra 10 automobilių, iš kurių keturi prilygsta reanimavimo palatai. Net jei automobilis ir sugenda, visa joje esanti aparatūra palaiko paciento gyvybę, kol atvyksta kitas automobilis. Dar šešiuose automobiliuose taip pat yra visa paciento gyvybines funkcijas palaikanti aparatūra.

Dar keturi automobiliai važinėja į nesudėtingus iškvietimus, kai kiti šeši būna užimti.

R.Juodviršis vakar „Klaipėdą“ patikino, kad deguonis pervežant ligonį nė viename iš jų tikrai nesibaigtų. Vadovas sakė, kad geriausiai yra aprūpinti, į sunkiausius iškvietimus važiuoja ir ligonius į kitus miestus perveža pernai pirkti trys „Fiat“ automobiliai ir vienas „Mercedes“ markės automobilis.

Juose yra po tris balionus, kuriuose telpa 10 litrų deguonies. Kelionei nuo Klaipėdos iki Vilniaus išnaudojama tik pusantro baliono. Medikai naudojasi ir nešiojamais deguonis balionais, kurių taip pat yra greitosios automobiliuose.

Šešiuose automobiliuose yra ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, skirti pacientams, kurie patys nekvėpuoja. Taip pat čia yra defibriliatoriai, atkuriantys širdies veiklą, kardiostimuliatoriai, kraujo prisotinimą deguonimi parodantys aparatai. Greitojoje komos atveju galima išsiaiškinti cukraus kiekį kraujyje, matuoti spaudimą, rašyti kardiogramą.

R.Juodviršis sakė, kad būtent deguonis - viena svarbiausių ir dažniausiai naudojamų priemonių gyvybinėms paciento funkcijoms užtikrinti. Beveik visais atvejais greitojoje pacientui pirmiausiai yra uždedama deguonies kaukė. Greitosios vadovas sako, kad taip daroma ir užsienyje.

Nelaimių nebuvo

Ligonius iš vienos ligoninės į kitą perveža ne tik greitosios pagalbos automobiliai.

Klaipėdos ligoninės medikai yra atsakingi už skubią reanimacijos pagalbą visoje Vakarų Lietuvoje. Atsitikus nelaimei, reanimatologų brigada ligoninės reanimobiliu vyksta į rajonų ligonines konsultuoti, o jei reikia - ir pargabenti į Klaipėdą sunkius ligonius. Jie taip pat pasirūpina, kad pacientas būtų pervežtas saugiai.

Klaipėdos ligoninės vyriausias gydytojas Vinsas Janušonis teigė neprisimenąs atvejų, kad pacientas būtų miręs dėl kokio nors techninio nesklandumo automobilyje.

Nuo vakar dienos skubią reanimacinę pagalbą Vakarų Lietuvoje teiks ne vien Klaipėdos ligoninė. Dabar į Tauragės ir Telšių apskrities rajonus vyks Klaipėdos apskrities ligoninės medikai. Klaipėdos ligoninės medikams liko Klaipėdos apskritis.