Į krantinę pila uoste iškastą gruntą

Smiltynės perkėlos keltais besikeliantys žmonės gana dažnai uoste mato iš laivo į pakrantę purškiamą pilką masę. Iš šalies atrodo, tarsi tai būtų kokie nors teršalai.

Į krantą iš laivų purškiamas smėlis su vandeniu. Bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ naudojamas 82-89 krantines rekonstruojanti Vokietijos kompanija „Josef Mobius Bau-Aktiengesellshaft“ taip užpila iš vandens atimtą naują 70 metrų pločio teritoriją.

Vokietijos kompanijai buvo kilę sunkumų, iš kur užpylimui paimti grunto. Manyta, kad jį bus galima naudoti valant uosto laivybos kanalą. Tačiau Vyriausybė priėmė sprendimą, jog gruntas, kuris atitinka I klasę, yra visiškai švarus, turi būti naudojamas paplūdimiams maitinti.

Dėl to, kad kurį laiką užpylimui trūko grunto, 82-89 krantinių statybos darbai vėluoja. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad iki šių metų spalio vidurio minėtų krantinių statybos darbai turi būti baigti. Vokietijos kompanijai griežtai nurodyta darbus atlikti laiku. To nepadarius gali būti taikomos sutartyje numatytos sankcijos.

Sutartyje nebuvo numatyta, kad Uosto direkcija užpylimui turi pateikti gruntą. Tačiau tiekiant gruntą iš laivybos kanalo, būtų mažėjusi ir suma už krantinių statybą. Krantinėms užpilti tinka II ir III klasės, tai yra šiek tiek užterštas gruntas. Gilinant laivybos kanalą nuo 79 iki 115 krantinių gruntą, kuris atitinka II klasę, leista naudoti naujoms krantinėms formuoti.

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamento direktorius Kęstutis Šiliauskas teigė, kad geriau iš uosto iškabintą gruntą naudoti krantinėms užpilti nei gabenti į jūrą.

Nei į jūrą gabenti, nei į krantines pilti neleidžiama sunkiaisiais metalais užteršto grunto iš po dokų. Šiam gruntui surinkti nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje prie Smeltės pusiasalio turėtų būti statoma speciali aikštelė.

Iš viso 82-89 krantinėms užpilti reikia apie 350 tūkst. kubinių metrų grunto.