Taip pat prašoma patarti dėl teikimo kreiptis į Seimą atleisti teisininką iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų, paskyrus jį į kitas pareigas.

Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pripažino, kad tinkamiausi kandidatai į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas yra Aukščiausiojo Teismo teisėjas G.Kryževičius ir teisėjas Ramūnas Gadliauskas.

Teisėjų tarybos posėdis yra numatytas penktadienį.

G.Kryževičius surinko beveik 97 balus, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas – daugiau nei 85 balus.

G.Kryževičius gavo visų 7 atrankos komisijos narių balsus, už R.Gadliauską balsavo 6 komisijos nariai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolatinio vadovo neturi jau beveik dvejus metus – nuo 2015 metų. Pirmininko pareigas laikinai eina šio teismo teisėjas Irmantas Jarukaitis.

54 metų G.Kryževčius yra dirbęs apylinkės, apygardos bei Apeliaciniuose teismuose. 2001–2007 metais ėjo teisėjo pareigas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, o 2001–2006 metais buvo šio teismo pirmininko pavaduotojas.

Nuo 2007 metų G.Kryževičius dirba Aukščiausiajame Teisme, nuo 2009 iki 2014 metų ėjo šio teismo pirmininko pareigas.

2010 metų lapkričio mėnesį buvo išrinktas Lietuvos Teisėjų tarybos pirmininku. Šias pareigas ėjo iki 2014 metų gruodžio.

Atrankos komisija pažymi, kad G.Kryževičius turi 14 metų administracinio darbo patirties bei 31-erius teisinio darbo metus. 27 metus jis eina teisėjo pareigas, jis neseniai gavo valstybinį apdovanojimą.

„Pretendentas G.Kryževičius charakterizuojamas kaip profesionalus, pareigingas, sąžiningas, objektyvus, kruopštus, principingas, gebantis išlaikyti savitvardą įvairiose kritinėse situacijoje bei supratingas žmogus; iniciatyvi, motyvuota, veikli, kūrybinga, turi platų interesų ratą asmenybė“, – rašoma vertinimo išvadoje.

Atrankos komisija savo sprendimus priima įvertinusi pretendentų turimas profesines žinias ir įgūdžius, duomenis apie pretendentų teisinio darbo stažą, kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, mokslinę ir pedagoginę veiklą juos charakterizuojančius dokumentus, viešą informaciją apie pretendentus, motyvaciją užimti pareigas į kurias pretenduoja bei pokalbio metu pateiktus pretendentų atsakymus į komisijos narių klausimus.

Kurie iš atrankose dalyvavusių ir geriausiai įvertintų kandidatų bus paskirti į konkrečias pareigas, sprendžia prezidentė. Šalies vadovė teisėju gali paskirti bet kurį iš komisijos atrinktų pretendentų. Gali būti nepaskiriamas ir nė vienas atrinktas pretendentas. Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vertinimai prezidentės nesaisto.

Išrinkti vadovą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui bandyta dar 2016 metais, tačiau per metus neatsirado antro kandidato vadovauti šiam teismui. Prezidentės D.Grybauskaitės atstovai teigė, kad šalies vadovė negalėjo skirti naujo pirmininko, nes ji negali rinktis iš vieno žmogaus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja apeliacinius skundus ir atskiruosius skundus dėl apygardų administracinių teismų sprendimų. Be to, kaip pirmoji ir galutinė instancija nagrinėja tam tikras bylas, įstatymų priskirtas tik jo kompetencijai (pavyzdžiui, prašymus ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą, klausimus, susijusius su rinkimais, referendumais ir kt.), taip pat nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose nagrinėti bylose, nagrinėja užsieniečių skundus dėl apylinkės teismo sprendimo sulaikyti užsienietį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir šio teismo pirmininko paskirtas teisėjas dalyvauja Specialioje teisėjų kolegijoje sprendžiant ginčus dėl bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai ir nutartys administracinėse bylose yra galutiniai ir neskundžiami.