„Nors dabar projektą teks finansuoti savo lėšomis, neatmesčiau, kad diskusija su Europos Komisija ir Europos Sąjungos (ES) institucijomis dėl to, kiek ES turėtų prisidėti prie fizinės ES sienos apsaugos, ateityje gali būti pakankamai karšta ir gal net rezultatyvi“, – ketvirtadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pabrėžė, kad dėl to privalu užtikrinti, jog projektas būtų įgyvendintas ne tik per kuo trumpesnį laiką, bet ir skaidriai.

„Tokiu atveju projektą geriau turėti įgyvendintą skaidriai ir aiškiai, kad tai netaptų kliūtimi vėliau pretenduoti į kokią nors finansinę kompensaciją“, – sakė I. Šimonytė.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba siūlo pasienyje su Baltarusija statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą – ji būtų pagaminta iš suvirinto strypinio tinklo, viršuje baigtųsi Y formos strypais, ant kurių būtų montuojama pjaunanti viela, vadinamoji „Concertina“.

Siekdama stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį į Lietuvą Vyriausybė planuoja Baltarusijos pasienyje nutiesti per 500 km tokios tvoros. Greta jos dar būtų sumontuota aštrios vielos „Consertina“ piramidė.

Tokio fizinio barjero įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 152,460 mln. eurų.

Kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija yra būtinas, pirmadienį sakė ir ten apsilankiusi Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson).

Ji teigė kol kas negalinti atsakyti, ar tvoros įrengimas galėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų. Eurokomisarės teigimu, ES niekada nėra finansavusi tvorų pasienyje statybos. Ji neatmetė, jog ES padės Lietuvai įsigyti kitokios pasienio apsaugai reikalingos įrangos.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.