„Šią situaciją matyčiau kaip rudens periodo situaciją. Tai yra ruduo, vėstantys orai. Tik prieš savaitę iš tiesų buvo tas laikas, kai visi šildymus įsijungė, oras tikrai šaltas. Natūralu, kad prasideda įvairios viršutinių kvėpavimo takų, virusinės ligos. Ir, žinoma, COVID-19 virusui labai palanki terpė plisti. Iškart ir matome tokį šoktelėjusį naujų atvejų skaičių. Ir sezoniškumas turi įtakos, ir mūsų žmonių visuotinis atsipalaidavimas. Kodėl visi sako: Skandinavijoje taip ir taip, Skandinavijoje nebereikia dėvėti kaukių, padaryti visi atlaisvinimai. Bet žmonės ten yra drausmingesni. Jei yra rekomendacija dėvėti kaukes, tai jie rekomendacijų klauso. O pas mus, kaip tikrai žinome, rekomendacija dėvėti kaukę yra lygi nedėvėti. Tas viruso plitimas aktyvesnis“, – teigė pašnekovė.

Pas mus, kaip tikrai žinome, rekomendacija dėvėti kaukę yra lygi nedėvėti.

„Vakcinacijos skaičiai paskutiniu metu nebedidėja. Tiek žmonių, kurie laisvanoriškai ar truputėlį su paskatinimu pasiskiepijo, tai, ko gero, ir yra tas procentas, kai labai sudėtinga bus pasiekti dar didesnius skaičius“, – kalbėjo I. Šimonytės patarėja.

Pasak Ž. Gudlevičienės, didesnius skiepijimo skaičius pasiekti vis dar galima, tačiau čia reikalingas individualus darbas. „Nors ir 10 proc. paskiepijimas bus ir ilgesnis, ir sudėtingesnis procesas. Reikia individualaus darbo. Jau čia tikrai nebe masinė vakcinacija. Jeigu žmonės nenori skiepytis, atsisako ir rekomendacijų nesilaiko, yra sugrąžinta ta prievolė vidaus aplinkoje: dėvėti visiems kaukes, o jeigu esame lauke ir negalime užtikrinti dviejų metrų atstumo tarp žmonių, irgi tuomet reikės dėvėti kaukes“, – teigė Ž. Gudlevičienė.

Ar šios priemonės pakaks sustabdyti, o gal net „perlaužti“ į teigiamą pusę kylančią COVID-19 bangą? Ar pakaks kaukių dėvėjimo uždarose patalpose ir raginimo dirbti nuotoliniu būdu? „Sakyčiau, kad tai bus laikina priemonė, kuri padėtų suplokštinti kreivę. Ir kad kuo mažiau būtų užsikrėtimų, hospitalizuojamų žmonių, ir aišku kuo mažiau mirčių. Bet žinoma, viena ir kita priemonė turi tam tikrą jos veikimo laiką. Kol viena priemonė veikia, turime galvoti, kas toliau“, – teigė premjerės patarėja.

Dalies žmonių nuomone, priimti sprendimai mažai kuo skiriasi nuo karantino režimo: nuotolinis darbas, kaukės. „Absoliučiai nesutikčiau. Vis dėlto nuotolinis darbas nėra privalomas, bet yra rekomenduojamas. Čia mūsų visuomenės požiūris. Šiandien girdėjau nuomonę, kodėl virusas plinta vienoje ar kitoje įmonėje? Atėjo žmogus, jam pamatuota temperatūra, jos nebuvo, bet jam skaudėjo galvą, čiaudėjo, kosėjo, visą dieną prasėdėjo ofise. Sugrįžus namo jam pakilo temperatūra, pasidarė PGR testą ir jis buvo teigiamas. Man iškart kilo klausimas: kodėl žmogus čiaudėdamas ir kosėdamas ėjo į darbą? Mes tiesiog esame įpratę, kad kaip nors aš nueisiu, prabūsiu, arbatėlių darbe pagersiu, bet ofise sėdėjo ir kiti žmonės, ir jie taip pat užsikrėtė. Dar kartą pažiūrėkime į save. Mes labai garsiai kalbame – pajutę nors minimaliausius simptomus – peršti gerklę, lyg prasidėjo čiaudulys – išeikime į tą nuotolinį darbą. Bent dviem ar trim dienom. Suvaldykime tą viruso plitimą savo organizme. Ir tik tikrai būdami sveiki sugrįžkime į kontaktinį į darbą“, – teigė ministrės pirmininkės patarėja.

Pajutę nors minimaliausius simptomus – peršti gerklę, lyg prasidėjo čiaudulys – išeikime į tą nuotolinį darbą.

Visuomenėje vyksta ir dar viena diskusija: ar reikia galimybių paso? „Taip, vyksta diskusija ir visą laiką iš Vyriausybės buvo komunikuojama, kad tai yra laikina priemonė. Ir turbūt bus galvojama, ar ji jau savo tam tikrą funkciją atliko. Taip, vakcinacija buvo labai paspartėjusi, bet vėl matome dabar štilį tokį, nurimusią vakcinacijos bangą. Tai reikia žiūrėti ir spręsti, ar tikrai dabar šią priemonę toliau reikalinga tęsti. Ar jau ne“, – situaciją komentavo pašnekovė.

Tačiau jeigu COVID-19 banga neslūgs ir kaukių dėvėjimas neduos kreivės suplokštėjimo efekto, kokie žingsniai būtų planuojami toliau?

„Labai nesinori tos situacijos. Bet tuomet, žinoma, bus galbūt galvojama ir apie kitas priemones. Vėlgi, nenoriu sakyti. Karantino tikrai niekas nenori ir niekas jo jau nebesilaikytų, galbūt taip galėtume sakyti. Tačiau galbūt būtų privalomas nuotolinis darbas, tam tikras funkcijas atliekantiems asmenims. Kad kuo mažiau kontaktų būtų“, – teigė Ž. Gudlevičienė.