Seime ketvirtadienį atsakydama į Seimo narių klausimus dėl vaiko paėmimo I. Skuodienė sakė, kad jos pirmoji reakcija pamačius įrašą irgi buvo aštri, tačiau ji neskubėjo su nuobaudomis pareigūnams surinkusi daugiau informacijos, taip pat ir sulaukusi teismo sprendimo dėl minimo įrašo.

Teismas mato neigiamą poveikį

Pasak I. Skuodienės, vaiko paėmimo rugsėjo 21 dieną įrašą, kuris ir buvo išplatintas socialiniuose tinkluose, teismas įvertino spalio 19-ąją paskelbta nutartimi.

„Noriu pacituoti įrašą iš teismo nutarties, kodėl neskubėjau atleisti žmonių, o laukti tyrimo rezultatų (...) Dėl ieškovės veiksmų sudėtingoje situacijoje esančiam vaikui, papildomos įtampos ir baimės kėlimo, poveikio vaiko emocinei būsenai, toks motinos elgesys neatitinka vaiko interesų ir tai matyti iš vaizdo įrašuose matomos vaiko reakcijos“, – I. Skuodienė sakė cituojanti ištrauką iš teismo nutarties.

Pasak jos, teismas konstatavo, kad vaizdo įrašas atskleidžia „akivaizdų ieškovės nusiteikimą prieš tarnybos specialistus, ieškovės negebėjimą valdyti savo emocijų neperteikiant jų mažamečiui vaikui arba sąmoningą jų demonstravimą ir perkėlimą vaikui“.

Dėl ieškovės veiksmų sudėtingoje situacijoje esančiam vaikui, papildomos įtampos ir baimės kėlimo, poveikio vaiko emocinei būsenai, toks motinos elgesys neatitinka vaiko interesų ir tai matyti iš vaizdo įrašuose matomos vaiko reakcijos.

I. Skuodienė taip pat informavo, kad teismas vaiko gyvenamąją vietą yra nustatęs su tėvu, o konfliktinė situacija tarp tėvų tęsiasi bent penkerius metus, dėl šio vaiko teisių pažeidimų yra gauti 46 pranešimai.

Ji pažymėjo, kad dėl visos šios šeimos situacijos, ne tik dėl minėto vaiko paėmimo epizodo, pradėtas tarnybinis patikrinimas, o vaiko paėmime dalyvavusios tarnybos darbuotojos šiuo metu eina pareigas, nes iki šiol dėl jų darbo nebuvę kilę abejonių.

„Šiandien jos dirba, kol kas nebuvo pagrindo jų nušalinti, iki šiol nebuvo informacijos, kad kolegės veikia netinkamai, buvo pažeisti vaiko interesai ar nustatytos kitos aplinkybės“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė per Vyriausybės valandą Seime sakė, kad minėtas atvejis parodė, kokio tipo mokymų trūksta vaiko teisių apsaugos specialistams, ir bus pasirūpinta, kad jų būtų rengiama daugiau.

„Bandome sistemą ir žmones auginti nuolatos, klaidų neišvengiame. Bet kol vyksta tyrimas, (...) norisi, kad tie sprendimai, kuriuos priimsime, galės ilgalaikiškai prisidėti prie tarnybos žmonių kompetencijų auginimo ir apskritai prie tarnybos veiklos“, – sakė M. Navickienė.

Socialinių tinklų vaizdo įrašas.

Nelankė mokyklos, slapstėsi

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė vėliau žurnalistams komentuodama apie vaiko paėmimo atvejį sakė, kad mamos buvimo su vaiku vietą nustatė policija, vaiko teisių apsaugos specialistai buvo skubiai iškviesti į įvykio vietą paimti vaiko.

„Vaiko teisių apsaugos specialistai gavo pranešimą iš policijos, kad vaiko buvimo vieta surasta, mama su vaiku, ir mes turime skubiai atvykti į vietą. Tai buvo vaiko perkėlimas iš nesaugios aplinkos“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Anot jos, skyrybų proceso metu teismui nustačius vaiko gyvenamą vietą su tėčiu, mama slapstėsi, vaikas nelankė ugdymo įstaigos, o jau buvo besibaigiantis rugsėjis.

„Mama slapstėsi, tai buvo rugsėjo 21 diena ir vaikas nelankė ugdymo įstaigos, nedalyvavo savo socialinėje aplinkoje, būreliuose, neleido laiko su draugais, mama keitė buvimą skirtinguose miestuose, buvo rasta policijos, tai buvo Palanga. Ar tai tikrai geriausia vaikui slapstytis su mama mokslo metais?“ – kalbėjo I. Skuodienė.

I. Skuodienė. P. Peleckio / BNS nuotr.

Tarnybos vadovė taip pat informavo, kad galutinį sprendimą dėl vaiko gyvenamos vietos teismas priims gruodį, o iš pradžių ji buvo nustatyta su mama, tik „įvykus tam tikroms situacijoms“ vaiko gyvenama situacija nustatyta su tėčiu.

Ji sakė, kad nors „tos devynios minutės sudrebino visus“, bet vaikai paprastai atskiriami nuo šeimos, kai tėvai negali jais pasirūpinti, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų.

Sukritikavo prezidentas

Pastarosiomis dienomis tarnybos sulaukė kritikos išplitus vaizdo įrašui su vaiko teisių specialistų bei policijos iš mamos paimamu vaiku.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog institucijoms trūksta tikro rūpesčio vaiko interesais ir kad šioje sistemoje negali dirbti žmonės, „išsioperavę empatijos ir gailesčio silpnesniajam jausmą“. Jis ragino socialinės apsaugos ir darbo ministrę imtis tyrimo dėl šios situacijos.

Ministrė M. Navickienė į tai pareiškė, jog tokie šalies vadovo komentarai yra populiarumo vaikymasis. Prezidentūra atkirto, kad ministrė politikuoja.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, minėtas įvykis užfiksuotas rugsėjį, kai teismas skubiai įpareigojo mamą perduoti vaiką tėvui po teismo sprendimo, tačiau mamai nevykdant šio sprendimo, jį įgyvendinti patikėta vaiko teisių gynėjams.

Tarnyba teigia, kad šiuo metu vaikas yra saugioje aplinkoje, kartu su jam artimiausiais žmonėmis, vaikui ir šeimai yra teikiama visa reikalinga specialistų pagalba.

Tarnybos direktorė I. Skuodienė patvirtino, kad dėl šio atvejo šiuo metu vyksta vidinis tyrimas, aiškinamasi situacija, bendradarbiaujama su policijos pareigūnais bei vertinami darbuotojų veiksmai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pirmadienį taip pat pranešė dėl įrašo pradėjusi tyrimą.

I. Skuodienė: fizines bausmes vaikams yra linkę taikyti 45 proc. tėvų

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė sako, kad per pastaruosius du metus sumažėjo tėvų, linkusių taikyti fizines bausmes savo vaikams, skaičius. Pasak jos, 2021 m. fizines bausmių buvo linkę imtis 50 proc. tėvų. Šių metų duomenimis, taip pasisako tik 45 proc.

„Gal ne taip greitai keičiasi fizinių bausmių taikymas – jeigu 2021 m. 50 proc. apklaustųjų būtų linkę taikyti fizines bausmes vaikams, kurios priklauso nuo aplinkybių, šiai dienai turime tik 45 proc.“ – ketvirtadienį Seime sakė I. Skuodienė.

„Visuomenės nuomonė, mūsų požiūris, santykis nekinta taip greitai. Bet noriu pabrėžti, kad esame teisingame kelyje“, – teigė ji.

Visuomenės nuomonė, mūsų požiūris, santykis nekinta taip greitai.

Pasak jos, trečius metus iš eilės atliekamos visuomenės apklausos rodo pozityvias tendencijas.

„2021 metais net 47 proc. apklaustųjų pasisakė, kad ausies nusukimas nebūtinai yra smurtas prieš vaiką ir tai priklauso nuo aplinkybių“, – aiškino ji.

„Noriu pasidžiaugti ir atkreipti dėmesį, kad šiai dienai – būtent šiai dienai – šis procentas sumažėjo net 12 proc.“, – teigė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai gauna iškvietimus kas 9 minutes

I. Skuodienė taip pat pasidalino vaiko teisių apsaugos specialistų darbo aplinkybėmis. Pasak jos, Seime atsakinėjant klausimus parlamentarams tarnyba jau gavo tris pranešimus.

„Reaguojame Lietuvoje kas devynias minutes. Tikrai nėra paprasta tokiomis situacijomis reaguoti, padėti vaikui ir šeimai. Kviečiu, nuolat kalbuosi su kolegomis, palaikau ir tikiu ta svarbia misija, kurią šiomis dienomis, šiais metais ir paskutiniais šešiais metais įgyvendiname“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Tarybos vadovės teigimu, per pastaruosius dvejus metus gaunamų pranešimų srautas išaugo. Tai, anot I. Skuodienės, rodo, jog žmonės reaguoja į galimą smurtą prieš vaikus.

„Vaikai apsaugoti, vaikų mirčių skaičius nuosekliai mažėja. Ir jeigu dar 2021 m. gavome 40 tūkst. pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, tai 2023 m. gauname daugiau kaip 50 tūkst. Žmonės reaguoja, žmonės stengiasi, visuomenė praneša. Darome tai, ką galime“, – patikino ji.