„Pranešimų skaičius dėl galimų vaiko teisių pažeidimų auga ne šimtais, o tūkstančiais, jei palygintume 2022 ir 2023 metus, tai skaičius išaugo 26 proc.“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

„Vaiko teisių gynėjai reagavo kas devynias minutes. Reagavome visoje Lietuvoje dėl 33 tūkst. 90 vaikų“, – pridūrė ji.

Šis vaikų skaičius sudaro kiek daugiau kaip 6 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų.

Anot tarnybos vadovės, dar 2022 metais gynėjams teko reaguoti kas dvylika minučių. Situacijų būta sudėtingų, smurtinių, kuomet įsitraukė ir policija. Apie 65 proc. atvejų teko reaguoti per valandą.

Aktyvėja visuomenė

Pasak I. Skuodienės, aktyvėja vaiko teisių pažeidimus pastebintys pranešėjai – 40 proc. daugiau pranešimų sulaukta iš ugdymo įstaigų, beveik tiek pat gausiau – iš medikų. Anot tarnybos vadovės, tai rodo, kad visuomenė aktyvėja.

„Ne tik kaimynai ar artimieji praneša, bet praneša ir žmonės, kurie susiduria ir mato vaiką arčiausiai“, – sakė I. Skuodienė.

Tarnybos duomenimis, dar 2021 metais nuo bendro pranešimų skaičiaus pasitvirtino beveik pusė – 45 proc. atvejų, tuo metu pernai – apie du trečdalius – 71 proc. Pasak I. Skuodienės, tai rodo išaugusį atpažįstamumą, kada pažeidžiamos vaiko teisės.

„Ar tai smurtas prieš vaiką, ar vaikas nelanko mokyklos, ar vaiko nepriežiūra, ar kokios kitos situacijos, mes pastebime, atpažįstame“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Penktadaliu išaugo ir pačių vaikų pranešimų skaičius. Vaikai gynėjams skundėsi bijantys pareiti namo dėl fizinio smurto arba tėvų barnių. 80 proc. vaikų pranešimų pasitvirtina.

Praėjusiais metais daugiau nei 7,6 tūkst. atvejų reikėjo vaikus perkelti į saugią aplinką.  Anot I. Skuodienės, tai – išskirtinės ir sudėtingos situacijos.

„Daugiau nei 66 proc. yra tos situacijos, kai atvykstame į šeimą, tėvai – apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų, negali pasirūpinti savo vaikais čia ir dabar, vaikai perskeliami į saugią aplinką“, – pasakojo I. Skuodienė.

Anot jos, 73 proc. atvejų vaikai per kelias dienas grįždavo atgal į šeimą, 27 proc. atvejų reikėjo tolesnės pagalbos šeimai.

I. Skuodienės teigimu, pernai tarnyba beveik tūkstantį kartų kreipėsi į teismą, kai nepavyko išspręsti sudėtingos situacijos ir neliko kito kelio, kaip tik paimti vaiką.

Tarnybos vadovės tvirtinimu, teismas 97 proc. suteikė leidimą vaiką paimti.

Patiriamas skirtingas smurtas

Kaip skaičiuoja tarnyba, pernai kiekvieną dieną smurtą galimai patyrė devyni vaikai, metais anksčiau – aštuoni, 2021-iais – septyni. Bendra smurto tendencija ūgtelėjo ketvirtadaliu.

„Tai nėra daugiau vaikų patiriančių smurtą Lietuvoje, bet mes daugiau reaguojame, esame jautrūs vaikų situacijoms“, – sakė I. Skuodienė.

Anot jos, pasibaigus karantinui pastebima tendencija, kad auga ne savo namuose nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius.

„Ar tai mokykloje, ar tai darželyje, ar kieme. Matome, kad vaikai savo konfliktines situacijas linkę spręsti smurtiniu elgesiu“, – teigė I. Skuodienė.

Ji ragino tėvus, ugdymo įstaigas atkreipti dėmesį į prevencines programas, kad smurto ugdymo įstaigose ar vaikui leidžiant laisvalaikį kieme mažėtų.

Berniukai, kaip rodo tarnybos duomenys, dažniau kenčia nuo fizinio smurto, nepriežiūros, mergaitės – nuo psichologinio ir seksualinio smurto.

Anot I. Skuodienės, berniukai seksualinį smurtą taip pat patiria, tačiau dėl išgyvenamos gėdos rečiau apie tai praneša.

Tarnybos vadovės teigimu, nuosekliai mažėja globojamų vaikų skaičius. Jei 2021 metais šis skaičius siekė daugiau nei 6,2 tūkst., tai pernai – 5,7 tūkst.

„Nemažėja taip ženkliai, kaip norėtųsi, bet skaičius mažėja“, – sakė ji.

Pernai gyvybės langelyje rasti penki vaikai, metais anksčiau – aštuoni, Iš viso per visą laikotarpį, kuomet veikia gyvybės langeliai, buvo palikti 95 vaikai, 16 iš jų tėvai susigrąžino.

Pernai įvaikinti 54 vaikai, trys iš jų vyresni nei dešimties metų.

„Per paskutinius kelerius metus jauniausias vyras, kuris įsivaikino vaiką, buvo 24 metų, o jauniausia moteris – 26 metų. Apsisprendimo amžius, norinčių tapti įtėviais, mažėja“, – teigė I. Skuodienė.