2023 metų vasarį Ariogaloje per Dubysą einantis tiltas buvo avarinės būklės – trupantis, lūžtantis, eismas uždarytas. Gyventojai liko be tiesioginio susisiekimo, kasdienybė virto iššūkiu.

„Problema dabar, kad autobusai vėluoja, reikia laukti“, – 2023 metais sakė moteriškė.

„Mažiau važiuodavome, bet, žinoma, buvo blogai“, – anksčiau skundėsi vyriškis.

Po daugiau nei 2 metų ir 8 mln. eurų – tiltas atnaujintas, eismas jau leidžiamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valdininkai džiaugiasi, bet ūkininkai – ne. Paaiškėjo, kad šalia tilto įrengtas žiedas sunkiasvorei technikai per siauras – sunkvežimiai netelpa.

Ūkininkai prie sankryžos pastatė stalą su puse rūkytos kiaulės galvos – juokauja, kad tai simbolis pusgalviškos projektavimo idėjos.

„Gal tik projektuotojas su pusgalve, norime pavaišinti su pusgalve“, – aiškino vyras.

Ūkininkai sakė, kad naudos iš naujo tilto – jokios: dėl nepatogios sankryžos teks ir toliau važiuoti dešimtis kilometrų aplinkui.

„Vargome, 70 kilometrų vingius darėme. Baisu ir pikta“, – teigė Ariogalos seniūnaitis Aurimas Gelžinis.

Technika lipa bordiūrais, padangas pradės pjaustyti, o kas nuostolius padengs?

Ūkininkai prognozuoja: greit lūš bortai, grius ženklai, kentės visa sankryža.

„Man tai ne koks vaizdelis. Technika lipa bordiūrais, padangas pradės pjaustyti, o kas nuostolius padengs?“ – piktinosi ūkininkas Julius.

„Blogai iš tikrųjų, vėl į magistralę, vėl rizikuojame, laukėme, laukėme ir nelabai kas. Pėstiesiems, dviratininkams suteikė visas galimybes, o mums – sudėtingai“, – antrino ūkininkas Remigijus Valaitis.

Seniūnaitis sakė, kad per tilto uždarymo metus patyrė daug nuostolių.

„Pavyzdys, mūsų įmonė – metalo laužo supirkimas. Kadangi nebuvo alternatyvos pravažiuoti gyventojams, jie važiavo į kitus miestus. Panašiai apie 300 tūkst. per metus praradome“, – aiškino A. Gelžinis.

Tilto statytojai ir susisiekimo ministras įsitikinę, kad esminių pokyčių nereikia – užteks kosmetinių patobulinimų.

„Žiedo konstrukcijas reikia tik pašlifuoti – padaryti ne statų, bet nuožulnų kampą. Patys ūkininkai pademonstravo su savo technika, kaip atsargiai važiuojant galima pravažiuoti“, – kalbėjo susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Eugenijus Sabutis. P. Peleckio / BNS nuotr.

Ministras turi ir pasiūlymą ūkininkams.

„Ūkininkas turi važiuoti lauke, nes iš to gauna pajamas. Jeigu pradės važiuoti keliais, kils klausimas, iš ko jie gauna pajamas. Pravažiuoti pravažiuos – netikiu, kad bus didelių kamščių“, – tvirtino E. Sabutis.

Statytojai problemos čia nemato.

„Kaip profesionalas, sakyčiau, kad nereikėtų nieko daryti. Matėme mašinas, traktorius – kai kurie važiavo su dvigubais ratais. Kurie važiavo tinkamai – visi pravažiavo, neužkabindami bordiūrų. Viskas priklauso nuo vairuotojo“, – teigė „Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Tačiau problemą mato Raseinių meras.

„Džiaugiamės, kad pagaliau atnaujinome ruožą. Dėl žiedo sutinku – jis yra siauras, galėtų būti šiek tiek platesnis kaimiškose vietovėse“, – sakė Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius.

Arvydas Nekrošius. L. Balandžio / BNS nuotr.

Visgi „Via Lietuva“ palieka viltį, kad galbūt projektas dar gali būti peržiūrėtas.

„Infrastruktūra yra statoma visiems, kad ja būtų galima naudotis, ir vertinsime situaciją papildomai su projektuotojais, rangovais. Kol kas sprendimų neturime“, – kalbėjo „Via Lietuva“ laikinai einantis pareigas generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Šiuo metu Lietuvoje yra 117 blogos kokybės tiltų, dabar tvarkoma trylika, eilėje – 33. Sutvarkyti visus šalies tiltus ir viadukus reikia apie 1 mlrd. eurų.