Vyriausybėje pradedamos diskusijos, kaip ir iš kokių lėšų bus atnaujintas Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnių parkas.

Antradienį premjero Andriaus Kubiliaus darbo kabinete surengtas pasitarimas šiuo klausimu, kuriame dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, Karinių oro pajėgų, kitų žinybų atstovai.

„Šiuo metu aerodromuose Nemirsetoje ir Kaune 24 valandas per parą budi keli karinių oro pajėgų sraigtasparniai, be kita atliekantys paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje, pervežantys donorų organus bei naudojami kitoms karinėms bei civilinėms reikmėms. 2016 metais baigiasi šiuo metu naudojamų sraigtasparnių Mi-8 naudojimo resursas. Todėl reikia ieškoti išeičių, kaip elgtis toliau. Tam ir yra skirti tokie pasitarimai“, - po susitikimo premjero kabinete sakė R.Juknevičienė.

Anot jos, jeigu nebus laiku pasirūpinta naujų malūnsparnių įsigijimu, nebus, kas nuo 2016-ųjų atliks gelbėjimo ir paieškos darbus. Tuomet Lietuva esą nevykdys įsipareigojimų prieš Baltijos oro erdvės policijos misijas atliekančius NATO partnerius.

„Pats naujų mašinų įsigijimo ciklas – konkursų paskelbimas, užsakymas, sutarčių pasirašymas ir finansavimo paieška bei lėšų pervedimas – trunka mažiausiai trejus metus“, - aiškino R.Juknevičienė, kodėl jau dabar reikia pradėti rūpintis būsimu karinių oro pajėgų sraigtasparnių parku.

Krašto apsaugos ministrės nuomone, būtina įsigyti mažiausiai tris naujus malūnsparnius. „Optimaliai būtų šeši tokie aparatai, bet kol kas kalbame bent apie minimumą“, - paminėjo ji.

Vienas naujas sraigtasparnis, tinkamas atlikti gelbėjimo darbus jūroje ir atitinkantis NATO standartus, kainuoja apie 50 milijonų litų.

Pasak R.Juknevičienės, šiuo metu be kita ko diskutuojama, kaip išspręsti tokio brangaus pirkinio finansavimo problemą. Krašto apsaugos sistema dabar neturi ir, kaip prognozuojama, per artimiausius kelerius metus dar neturės tiek lėšų, kad galėtų įsigyti naujus malūnsparnius.

Vidaus reikalų ministras R.Palaitis užsiminė, kad tinkamos mašinos galėtų būti įsigytos už Europos Sąjungos lėšas. Tačiau tokiu atveju naujieji sraigtasparniai negalėtų atitekti karinėms oro pajėgoms, nes iš europietiškų fondų negalima įsigyti karinės technikos. Todėl, pasak R.Palaičio, galėtų būti svarstoma galimybė bent tris dvimotorius sraigtasparnius, galinčius atlikti gelbėjimo ir paieškos darbus jūroje, įsigyti pasieniečiams, tuo pat metu galvojant bei kaupiant pinigus atitinkamų mašinų įsigijimui krašto apsaugos sistemos reikmėms.

R.Juknevičienė nėra linkusi su tuo sutikti, tvirtindama, kad tokiu atveju „būtų dubliuojamos išlaidos“.

Todėl kol kas pasitarime pas premjerą nerasta išeitis, kaip galima būtų įsigyti naujus malūnsparnius. „Sutarta, kad Krašto apsaugos ministerija kartu su Finansų ministerija ieškos išeičių, kaip čia galima būtų finansuoti tuos pirkinius. Gal atsiras kažkokia galimybė tam skirti ir europietiškus pinigus“, - vylėsi R.Palaitis.

Diskusijos Vyriausybėje dėl naujų sraigtasparnių įsigijimo bus pratęstos po kurio laiko, kai žinybos tarpusavyje susitars dėl kokių nors išeičių.