- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijai pradėjus ginkluotą karą Ukrainoje, suintensyvėjo informacinės atakos prieš Lietuvą. Anksčiau Kremliaus propaganda dar bandydavo įtikinėti, kad pyktis su Rusija nereikia. Dabar Lietuva jau atvirai kaltinama neva kursto karą, pasakojama LNK reportaže.
„Stebime informacinę aplinką, žiūrime, kaip ji kinta, kokios žinutės pasirodo apie Lietuvą. Mūsų akcentas – priešiški šaltiniai. Jie siekia pavaizduoti Lietuvą kaip priešišką ir nedemokratinę valstybę, kaip keliančią grėsmę Rusijai ir Baltarusijai valstybę, akcentuoja, kad Lietuva skatina NATO įsitraukti į konfliktą su Rusija“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas Konstantinas Rečkovas.
Siekiama priešinti lietuvius su ukrainiečiais.
„Teigiama, kad pagalba Ukrainai yra pagalba naciams“, – pasakojo K. Rečkovas.
Vakarų žvalgybos duomenimis, po invazijos į Ukrainą Kremlius davė nurodymą kurstyti neapykantą prieš Ukrainos karo pabėgėlius.
„Taip pat sakoma, kad Lietuvos žmonės nukenčia, nes pinigai, kurie galėtų būti skiriami socialinėms reikmėms, yra skiriami Ukrainai“, – tęsė K. Rečkovas.
Jeigu anksčiau Rusijos propagandoje pastebėdavome daugiau įtikinėjimo, tai dabar galima pastebėti daugiau gąsdinimo potencialiu kariniu konfliktu.
Dar vienas Rusijos propagandos naratyvas – esą Lietuva organizuoja Kaliningrado blokadą, todėl rusams neva teks siųsti pajėgas sausumos koridoriui užtikrinti.
„Tendencija kinta. Jeigu anksčiau Rusijos propagandoje pastebėdavome daugiau įtikinėjimo, tai dabar galima pastebėti daugiau gąsdinimo potencialiu kariniu konfliktu“, – teigė K. Rečkovas.
Rusijai užpuolus Ukrainą informacinis karas prieš Lietuvą suintensyvėjo.
„Toliau dėmesys grįžta į mūsų auditoriją ir tai reikalauja papildomo dėmesio šiems priešiškiems šaltiniams“, – pasakojo K. Rečkovas.
Bet Lietuva informaciniame kare su Rusija stringa.
„Užsienio dezinformacijos šaltiniai naudojasi mūsų demokratija. Sakyčiau, jog išvada peršasi viena“, – kalbėjo Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje uždraustas propagandinės rusų ir baltarusių televizijos. Tačiau sunkiai sekasi blokuoti propagandinius portalus dėl daugybės priežasčių. Visų pirma, užblokavus vieną, iš karto atidaromas naujas beveik tokiu pačiu adresu.
„Tai yra panašu į kovą su devyngalviu slibinu“, – tęsė G. Ramanauskaitė.
Nustačius dezinformaciją, interneto portalą galima stabdyti trims paroms. Ilgesniam uždraudimui reikia teismo leidimo, tačiau ne visus prašymus teismai tenkina. Teismas neleido blokuoti propagandinio „Russia Today“ portalo, nes Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateikė ne visus reikalingus dokumentus.
„Teismas reikalauja argumentų, įrodymų, vertimų“, – teigė G. Ramanauskaitė.
Tarnyba neslepianti neturinti pakankamų pajėgumų tinkamai pasirengti byloms.
„Panašaus pobūdžio darbas yra naujas, tad galimi trukdžiai žinant, kad tarnyba neturi didelių pajėgumų“, – pasakojo G. Ramanauskaitė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Policija sako perspėjusi Seimą, kad Rusijai pradėjus ginkluotą plataus masto karą reikia daugiau įrankių informaciniam karui stabdyti.
„Seimui kaip variantą siūlėme, kad jeigu tai yra nepaprastoji padėtis, kad gal galima apsieiti be teismo, tačiau Seimas priėmė sprendimą, kad tai yra teismo grandis“, – kalbėjo Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Audrius Valeika.
Praėjus trims mėnesiams Seimas žada situaciją taisyti, kad be teismo leidimo propagandos kanalą galima būtų stabdyti ne trims paroms, o mėnesiui. Bet tą žadama pasiūlyti tik po kelių savaičių, kai bus svarstoma, ar pratęsti nepaprastąją padėtį.
„Galima būtų pakeisti tam tikras nuostatas ir siūlyti ilgesnį terminą. Aš matau, kad tos 72 valandos nėra pakankamos“, – kalbėjo Seimo narys (TS-LKD) Andrius Kupčinskas.
Dar prastesnė situacija su propaganda socialiniuose tinkluose.
„Socialiniai tinklai yra užsienio verslas, jie turi savas taisykles. Jei feisbukas dar suteikia grįžtamąjį ryšį kreipiantis į jį dėl dezinformacijos skelbimo, tai „YouTube“ iš viso nereaguoja“, – kalbėjo G. Ramanauskaitė.
Yra ir daugiau bėdų. Net kai Rusijos propagandą nurodoma blokuoti trims paroms, tą padaro ne visi interneto tiekėjai. Jų Lietuvoje – apie 80. Žurnalistų etikos kontrolieriaus tarnyba sako žinanti, kad ne visi tiekėjai blokuoja, bet neturinti pajėgumų tikrinti, kaip vykdomi privalomi nurodymai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...