Iš daugiau kaip 1,5 tūkst. naujai išrinktų tarybos narių interesų iki šiol nedeklaravo du trečdaliai politikų, sako Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Romas Valentukevičius.

„Galima manyti, kad tai yra tam tikra prasme nekreipimas dėmesio, nežinojimas įstatymo. Nes kiekvienas naujai išrinktas tarybos narys ar valstybės tarnautojas interesus turi deklaruoti per mėnesį. Nors mes ne kartą siuntėme priminimus, kad tai reikia daryti, bet susirašinėjimas nedavė rezultatų“, - per spaudos konferenciją antradienį sakė VTEK pirmininkas.

Komisijos duomenimis, geriausia situacija yra Utenos rajono savivaldybėje, kur tik 16 proc. (4 tarybos nariai) nedeklaravo interesų, Telšiuose interesus deklaravusių politikų yra 85 proc., Joniškyje - 80 proc., Šiaulių ir Kelmės rajonuose - po 76 proc. politikų.

Anot VTEK atstovų, Akmenės rajone iš 25 politikų interesus deklaravo vienas, Lazdijų ir Šakių rajonuose deklaracijų nepateikė nė vienas politikas.

Iš didmiesčių pagal deklaracijų kiekį prasčiausiai atrodo Vilniaus miestas - čia interesus deklaravo tik 51 proc. politikų, to nepadarė ir pats meras Remigijus Šimašius, buvęs teisingumo ministru.

„Kaunas šiuo požiūriu yra vienas geresnių - čia (deklaravusiųjų yra) per 62 proc., meras yra deklaravęs interesus“, - sakė VTEK pirmininkas.

Panevėžio ir Klaipėdos mieste informaciją apie interesus naujausiais duomenimis pateikė po 45 proc. politikų. Perrinktas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kol kas nepatikslino savo deklaracijos, tačiau, anot R.Valentukevičiaus, tai - nedidelis pažeidimas, nes praėjusioje kadencijoje jis tai buvo padaręs laiku.

Kaip konferencijoje sakė VTEK prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys, 28 naujai išrinkti merai nedeklaravo interesų ar netikslino deklaracijų.

Anot jo, 738 tarybų nariai Lietuvoje išrinkti antrai kadencijai, nemaža dalis jų informacijos taip pat nepateikė, nors jiems „interesų deklaravimas nėra naujiena“.

Pasak R.Valentukevičiaus, iš dalies politikai nelinksta teikti deklaracijų ir dėl to, kad tai jau yra padarę prieš rinkimus Vyriausiajai rinkimų komisijai, tačiau įstatymas įpareigoja tai po rinkimų daryti dar kartą. Dalis tarybos narių esą gali ir nežinoti apie prievolę, dalis jų tiesiog į tai nekreipia dėmesio.

„Kai kas galbūt ir sąmoningai stengiasi nedeklaruoti, nes galbūt kas nors išaiškės ir panašiai - dauguma deklaracijų juk yra viešos“, - svarstė R.Valentukevičius.

Pažeidimų žemėlapį savo tinklalapyje paskelbę VTEK atstovai tikisi, kad ši priemonė per mėnesį padės pasiekti, jog interesus deklaruotų 95-100 proc. politikų.

R.Valentukevičius pabrėžė, kad komisija turi galimybę nedeklaravusius asmenis svarstyti ir bausti, tačiau tikisi, kad to neprireiks.

„Reikalui esant, galime surašyti ir administracinį protokolą, ir kreiptis į teismą, kad jie būtų nubausti pinigine prasme, yra ir įspėjimai. Vien svarstymas komisijoje jau užkerta kelią įsidarbinti valstybės tarnyboje buvusiam tarybos nariui, yra kiti suvaržymai. Aš nesu iniciatorius, kad už mažiausią formalumą kviestume į posėdžius ir svarstytume, bet už piktybiškus ir neatsakingus atvejus, be abejo, kviesime - tuo neabejoju“, - sakė jis.

Visi šie duomenys pateikiami VTEK svetainėje esančiame žemėlapyje bei atnaujinami kas parą, juos galima pasiekti tiek internete, tiek išmaniaisiais telefonais.

Lietuvoje yra 60 savivaldybių.