Šeštadienio interviu

Irenai Šiaulienei kovo 8-oji – šventė

Sakoma, kad vyrai kuria įstatymus, o moterys – papročius. Tačiau klaipėdietei Seimo narei Irenai Šiaulienei šis posakis netinka. Įstatymus ji kuria jau dvylika metų. Kaip seniūnė ji gali kurti ir papročius, vadovaudama pačiai didžiausiai Socialdemokratinės koalicijos frakcijai Seime.

I.Šiaulienė šiuo metu yra vienintelė klaipėdietė moteris Seime. Trečią kartą į Seimą išrinkta klaipėdietė uostamiestį vis dar vadina savo namais, tačiau į Seimą patekti bandys ir ketvirtą kartą.

Nors I.Šiaulienė yra inicijavusi ne vieną moterų teises ginantį įstatymą, tačiau labiausiai jos vardas asocijuojasi su Tarptautine moters diena - Kovo 8-ąja.

- Redakcijoje juokaujama, kad nereikia žiūrėti ir į kalendorių. Jei čia užsuka Irena Šiaulienė arba jos padėjėja, vadinasi, artėja Kovo 8-oji. Jūs kasmet sveikinate visas moteris šia proga. Kodėl Kovo 8-oji?

- Todėl kad tai normali šventė. Man visada keista, kodėl kai kurios moterys bijo būti moterimis. Iš tikro šią šventę visada miniu ir todėl, kad prieš 10 metų buvau viena iniciatorių, kad Kovo 8-oji būtų atmintinų ir minimų mūsų šalyje dienų sąraše.

- Tačiau daug kas tą dieną tapatina su tarybiniais laikais.

- Kiekvienas tapatina tiek, kiek žino istorijos. Ši šventė švenčiama nuo 19 amžiaus pabaigos ir minima ne tik Europoje, bet ir Amerikoje. Šią šventę pripažįsta Jungtinių Tautų organizacija. Netgi Romos popiežius kiekvieną pavasarį moteris pasveikina šios šventės proga. Ar gali būti kas šventesnio už popiežių?

- Kas Jus sveikins Kovo 8-osios proga?

- Sūnus. Iš šiaip visi vyrai, kiek pažįstu.

- O Seimo vyrai?

- Ši šventė švenčiama ir Seime. Ir ne tik Seime. Mūsų partijoje tai viena didžiausių švenčių. Šiemet Operos ir baleto teatre žiūrėsime „Raudonąją Žizel“, į kurią suvažiuos žmonės iš visos šalies. Moterys bus pasveikintos ir pagerbtos. Klaipėdoje jau septintus metus ta proga rengiu literatūrines popietes. Šiandien S.Dacho namuose svečiuosis rašytoja, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė Jasiukaitytė. Klaipėdietėms ji pristatys naujausią savo romaną misteriją „Dievas miršta vienišas“.

- Ar politikoje moterims yra daromos nuolaidos?

- Ne. Jokių nuolaidų. Gal netgi atvirkščiai. Politika – grumtynių sfera. Kadangi čia dominuoja vyrai, tai ir grumtynės būna vyriškos. Mane jau iš anksto baugina būsima rinkimų į Seimą kampanija, nors esu perėjusi ne vieną. Jos metu pajunti, kad tai darbas ne moteriškoms jėgoms. Tačiau burtai mesti, apsispręsta būti politikoje. Čia išbūti reikia didelių dvasios jėgų, ir ne tik jų.

- Ar to reikia ir vadovaujant frakcijai, kur iš 53 narių nėra nė dešimties moterų?

- Ne. Mūsų frakcijoje daug žmonių, kurie Seime ne pirmą kadenciją. Mes jau daug ką žinome ir vienas kitą suprantame iš pusės žodžio. Pati frakcija nusprendė dirbti man vadovaujant. Vyrai sako, kad turbūt dėl moteriško supratimo ir moteriškos rankos frakcijoje pagerėjo mikroklimatas. Man malonu tai girdėti.

- Kodėl žmonės siekia tapti Seimo nariais? Tai karjeros viršūnė, ar kaip tik atsilikimas nuo profesinės karjeros?

- Sutikit, visose srityse turi dirbti profesionalai. Juk gydytis einate pas patirtį turintį gydytoją, iškilmėms ieškote virėjo su geru vardu ir patirtim. Politikoje lygiai taip pat. Būti Seimo nariu, geru politiku taip pat būtina profesinė patirtis. Bet kurį sprendimą tikrina laikas. Net ir politikoje atsiranda nuojauta. Ji gelbėja tada, kai „už“ ir „prieš“ argumentų būna po lygiai. Patirtis ir nuojauta padeda priimti optimaliausią sprendimą.

Tačiau kol kas vis dar manoma, kad tik naujas ir neturintis patirties politikoje žmogus, geriausiai joje gali tvarkytis ir išmanyti visuomenės reikalus. Stebuklų ieškojimas, tikėjimas pranašais visada suaktyvėja prieš rinkimus. Juk sakoma: iš kur galėtų būti tiek daug sukčių, jei nebūtų tiek daug patiklių žmonių.

- Apsisprendimo būti Seimo nariu netrikdo tai, kad politikai nuolatos dėmesio centre ir žurnalistų taikinyje?

- Patys žurnalistai mus daro viešo gyvenimo primadonomis. Ką daryti? Juk galėtume ramiai dirbti, priimti sprendimus.

- Visai neseniai viena televizijos laida parodė, kaip tuo metu, kai buvo skaitomas apkaltos Prezidentui tekstas, Seimo nariai šventė Jūsų gimtadienį. Ar politikui bloga reklama taip pat reklama?

- Šita televizija lygiai po savaitės kitoje laidoje ir atsiprašė už iškraipytus faktus. Blogam žmogui bloga reklama gal irgi yra reklama. Kadangi savęs nelaikau bloga, tai man bloga reklama nėra reklama.

- Trečią kadenciją Vilniuje gyvenate Seimo viešbutyje. Ar nepasiilgote tikrų namų, nepabodo laikinumo jausmas?

- Visi mes šioj žemėj laikini. Niekas su ponu Dievu sutarties nesam pasirašę. Turi gyventi taip, kad iš gyvenimo išeitum kaip iš puotos - ne per daug apgirtęs ir ne per daug ištroškęs. Atrodo, kad tą balansą išlaikau. Savo namus turiu Klaipėdoje. Tas viešbutis, kuriuo šiandien naudojuosi, irgi mano namai, tik Vilniuje. Moteris kuria jaukumą. Juk sakoma, kad šimtas vyrų gali įsteigti kareivines ir užtenka vienos moters, kad jos virstų namais. Viešbučio trijų kambarių bute gyvenu kartu su studentu sūnumi Eitaru. Jis Vilniaus universitete studijuoja ekonomiką. Jau yra trečiame kurse.

- Ar savo ateitį dar planuojate susieti su Klaipėda?

- Ji tik su Klaipėda ir siejama. Klaipėdiečiams kartais atrodo, kad aš jau vilnietė. Tačiau vilniečiams atrodo kitaip. Jie visi žino, kad esu iš Klaipėdos.

- Mėgstate skaityti knygas. Kokių pomėgių, be šio, dar turite?

- Greit važiuoti.

- Ar policija stabdo?

- Stabdo. Kelias sausas, geras, tai ir spaudžiu. Noriu greičiau pasiekti Klaipėdą.

- Ar kelyje piktnaudžiaujate tarnybine padėtimi?

- Ne, dabar iš numerių nesimato, kad vairuoja Seimo narys. Būna, kad patrulis atpažįsta, bet aš niekada nesiginčiju ir neturiu pretenzijų. Jei baudžia, moku baudą.

Dar labai mėgstu vandenį. Lankydavau su kolegėmis baseiną. Šiemet artėja pavasaris, moterys čiupinėjasi apie taliją, svarsto, kaip rengsis pavasarinius drabužius, ir kaltina, kad nesuorganizavau kompanijos į baseiną. Šiemet nebuvo laiko.

- Koks didžiausias Jūsų patirtas nusivylimas?

- Kad tavo norai buvo tokie geri, tačiau tavęs nesuprato, neišgirdo. Arba negirdėjo.

Tai sakydama galvoje turiu ne tik politiką, bet ir šeimą, asmeninį gyvenimą.

- Esate išsiskyrusi. Ar politika yra Jūsų nesusiklosčiusio šeimyninio gyvenimo kaltininkė?

- Jokiu būdu ne. Savo šeimyninio gyvenimo nelaikau nesusiklosčiusiu. Aš jį turiu tokį, kokį noriu turėti.

- Esate socialinių mokslų daktarė, istorikė. Kaip vertinate tai, kas vyksta Lietuvoj, iš istorinio taško?

- Niekada visuomenės raida nevyksta vien kylančia linija. Civilizacijos progresas ir pažanga nebūtinai sutampa su dvasiniais dalykais. Esant ekonominiam pakilimui gali būti didelis dvasinis nuopolis. Ir atvirkščiai - didžiausi meno šedevrai sukuriami skurde. Nors skrendame į kosmosą ir bet kurį žemės rutulio tašką galime pasiekti per parą, tačiau prieš tūkstantmečius suformuluotos vertybės liko tos pačios. Žmogaus laimės prasme niekur toliau nepajudėjom. O dėl politikos ir prezidentinio skandalo galiu pasakyti tik tiek: negerai kai valstybė, kuri rengiasi išeiti į didesnių valstybių sandraugą, buvusi priekyje visų stojančių valstybių ir ekonomine, ir socialine, ir demokratinės raidos prasme staiga atidūrė tokioje situacijoje. Prezidento skandalas - šaukštas deguto, gadinantis lietuviškąją medaus statinę.

- Ar esate apsisprendusi, kaip balsuosite Prezidento apkaltoje?

- Pasibaigs apkaltos procesas, bus išklausytos abi pusės, tada ir priimsiu sprendimą.