RINKIMAI

Išeinantieji gaus pinigų

Po pirmojo turo dešimčiai Seimo narių, kurie balotiravosi keturiose Klaipėdos rinkimų apygardose, likimas susiklostė nevienodai. Vieni jau tapo Seimo nariais pagal partijų sąrašus ir turi galimybę nugalėti vienmandatėje apygardoje.

Treti - likę už barjero - po pirmojo turo dar turi galimybių pakliūti į Seimą, jei sėkmingai susiklostys antrojo turo rezultatai. Kitiems Seimo durys užsitrenkė. Jų pralaimėjimą Seimas kompensuos milijonais.

Pinigų lietus

Pirmojo turo rezultatai žada, kad Seime gali pasikeisti daug narių. Jiems teks išmokėti riebias išeitines pašalpas.

Pasak Seimo Finansų departamento direktorės Danutės Petrauskienės, 2004-aisiais Seimo biudžete numatyta 4 milijonai 123 tūkstančiai litų seimūnų išeitinėms pašalpoms. Dar apie 149 tūkstančius numatyta išeitinių jų politinio pasitikėjimo klerkams. Seimo nariui išeitinė nemokama vieninteliu atveju, kai jis perrenkamas naujai kadencijai. Anot direktorės, jie neseka, kuo įsidarbina buvę seimūnai. Išeitinė būtų mokama, jei kadenciją baigęs Seimo narys taptų ir ministru. Vidutinė seimūno alga - 4 tūkst. litų. Baigęs kadenciją gauna ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip šešis atlyginimus: nuo 8 iki 24 tūkst. litų. Tai priklauso nuo kadencijų skaičiaus. Tas pats galioja ir Seimo „viršininkams“. Komiteto pirmininko alga - 5 245 litai, jo pavaduotojo - 4 645 litai. Seimo Pirmininko - 7 300 litų. Pirmojo jo pavaduotojo - 6 020 litų, o eilinių pavaduotojų - 5 600 litų.

Sąrašai išgelbėjo

Trims kandidatams Seimo nariams Jurgiui Utovkai, Vytautui Šustauskui ir Rimui Valčiukui beliko laukti išeitinių kompensacijų. Irena Šiaulienė ir Eligijus Masiulis vėl tapo Seimo nariais. Pirmoji išrinkta pagal Algirdo Brazausko ir Artūro Paulausko koalicijos „Už darbą Lietuvai“, antrasis - pagal liberalcentristų partijos sąrašą. Nors abu savo sąrašuose šiek tiek smuktelėjo žemyn. Socialdemokratų frakcijos seniūnė I.Šiaulienė - iš 7 į 13. Per vieną vietą iš 4 į 5 nusileido liberalcentristų frakcijos seniūnas E.Masiulis. Koalicija „Už darbą Lietuvai“ kol kas gavo Seime 19 mandatų, liberalcentristai - 7. E.Masiulis dar kariauja ir Marių vienmandatėje apygardoje su seimūnu Vaclovu Stankevičiumi. Pastarasis taip pat neprarado šansų būti išrinktas ir pagal koalicijos „Už darbą Lietuvai“ sąrašą. Šiame sąraše dar neprarado šansų Eduardas Kaniava, iš 44 vietos pakilęs į 27-ąją, o Valentino Greičiūno galimybės - tik teorinės. Raimundui Palaičiui taip pat sunku tikėtis „įšokti“ į Seimą dar vienai kadencijai per liberalcentristų sąrašą. Visos jo viltys antrajame ture Pajūrio apygardoje įveikti pirmaujantį konkurentą Neringos merą Stasį Mikelį. O jis jau tapo Seimo nariu pagal Darbo partijos sąrašą, nors rinkėjai ir „nuleido“ jį per keturias pozicijas - iki 16 vietos. Jo kolega Antanas Bosas irgi pagal tą sąrašą jau Seime. Jis netgi aplenkė Darbo partijos sąraše Kėdainių rajono merą Viktorą Muntianą ir liko antruoju. Darbo partija jau iškovojo 23 vietas Seime. A.Bosas pirmauja Baltijos apygardoje prieš Vytautą Čepą, kuris taip pat turi realius šansus patekti į Seimą pagal liberalcentristų sąrašą. Dar neprarado šansų ir Artūras Vazbys, kuris gali būti išrinktas pagal Tėvynės sąjungos sąrašą, nors jam ir nepasisekė Baltijos apygardoje. Konservatoriai kol kas Seime iškovojo 11 vietų.

Danės apygardos dvikovos porai Ivanui Romanovui ir ant kulnų jam lipančiam Vytautui Grubliauskui sunku tikėtis būti išrinktiems pagal Darbo ir liberalcentristų partijų sąrašus, nors juos rinkėjai po reitingavimo ir kilstelėjo.

Rinkėjai - ne akli

Rinkėjai drąsiai reitingavo partijų sąrašus. Todėl kai kurie lyderiai prarado savo pozicijas, o žemiau sąraše įrašyti kandidatai šoktelėjo aukštyn. Geriausio „šuolininko į aukštį“ vardą šiemet reikėtų suteikti europarlamentarui Eugenijui Gentvilui. Jis šovė iš 141 į 42 vietą liberalcentristų sąraše. E.Gentvilą pirmumo balsais aplenkė tik aštuoni jo sąrašo kolegos. Jei galutinis kandidatų sąrašas būtų sudarytas pagal rinkėjų valią, tada europarlamentaras būtų pakilęs iki devintosios vietos. Per tris pozicijas į 4 vietą pakilo Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius. Iš 10-os į 6-ą vietą šoktelėjo Seimo narė Dalia Teišerskytė, iš 12 į 7 - Seimo narys Raimondas Šukys.

Darbo partijos sąraše bene labiausiai rinkėjai „pakėlė“ buvusį finansų ministrą, šiuo metu - Darbo partijos narį parlamentarą Joną Lionginą. 23-iuoju tarp kandidatų įrašytas J.Lionginas atsidūrė 9 vietoje. Per tiek pat vietų - iš 32 į 18-ąją pakilo nepartinis Seimo narys Vladimiras Orechovas. Aplenkusi trylika kandidatų, į 22 poziciją pakilo bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovė spaudai Ramunė Visockytė.

Koalicijos „Už darbą Lietuvai“ rinkėjai sukeitė vietomis Seimo Pirmininką A.Paulauską ir Seimo vicepirmininką Česlovą Juršėną, kuris smuktelėjo į antrą vietą. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas iš 35 vietos atsidūrė 8-oje. Didžiausią šuolį koalicijos kandidatų sąraše - iš 48 į 15 vietą - padarė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė. Gerokai pakilo ir Seimo narys Justinas Karosas - 40-uoju tarp kandidatų buvęs socialdemokratas atsidūrė 18 vietoje.

Balsavusieji už Rolando Pakso koaliciją „Už tvarką ir teisingumą“ daugiausia simpatijų skyrė Seimo narui Juliui Veselkai, kuris kandidatų sąraše buvo ketvirtas. Jis į 3 vietą išstūmė Liberalų demokratų partijos pirmininką Valentiną Mazuronį. Į ketvirtą vietą per vieną poziciją pakilo Vilniaus universiteto profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė. Iš 10 į 6 pakilo buvęs Valstybės saugumo departamento Alytaus skyriaus vadovas Albertas Sereika. Aukščiausiai rinkėjai kilstelėjo Seimo narį Algimantą Matulevičių - iš 31 vietos į 7. Į Seimą taip pat patenka parlamentaras Egidijus Klumbys, iš 16 vietos pakilęs į 9.

Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos, gavusios 5 mandatus, rinkėjai visiškai nepakeitė jos kandidatų išsidėstymo sąrašo viršuje. Nežymiai rinkėjai tepakeitė ir Tėvynės sąjungos sąrašą. Galima paminėti tik buvusio Vidaus reikalų ministro Vidmanto Žiemelio šuolį per penkias pozicijas į dešimtą vietą ir dėl to tapus Seimo nariu.