Apie sukčių aferas: neikite finansinių patarimų nei pas M. Mikutavičių, nei pas A. Tapiną

Prieš dvejus metus LNK žinių vedėją Gintarą Deksnį apstulbino pranešimas, neva jis investavo dideles pinigų sumas. 

„Tą sykį ne aš vienas buvau, buvo ir daugiau žinomų veidų, kurie papuolė į tokias pinkles. Pririšti buvom prie netikrų reklamų, prie melagienų internete. Gaila, kad visuomenėje yra labai patiklių žmonių“, – kalbėjo G. Deksnys.

Melagingoje reklamoje pasirodė tariama žinių vedėjo citata, kurioje jis ragina visus investuoti. Patikėjusių tokiu melu buvo. 

„Man parašė žinutę į mesendžerį. Klausė, ar aš tikrai investavau, kaip atsiimt jam tuos pinigus, nors pasakiau, kad nieko bendro neturiu, kad čia netiesa. Dar kartą manęs perklausė, o kaip jūs atsiėmėt, sakau, kad aš net nebuvau įmerkęs ten pinigų “, – plačiau pasakojo G. Deksnys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Panašią schemą vagys pritaikė ir pasinaudodami žinomo laidų vedėjo Arūno Valinsko veidu. Tokių apgavysčių, anot A. Valinsko, buvo net kelios. 

„Man labai gaila žmonių, kuriuos apgavo. Bet nuo kvailumo vaistų nėra. Kiekvienas žmogus turi pasirūpinti savo finansiniu saugumu ir nedaryti tokių sprendimų“, – teigė A. Valinskas.

Internetiniai sukčiai, kurie pasinaudoja žinomų žmonių veidais, ragina gyventojus jiems pervesti tūkstančius eurų. Visai neseniai su tuo susidūrė žinomas atlikėjas M. Mikutavičius. Jis netgi bando apgavikus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau pagauti sukčius, anot policijos, pakankamai sudėtinga.

Jeigu tikite, kad reikia eiti gydytis pas gerą gydytoją, tai neikite finansinių patarimų nei pas Marijoną Mikutavičių, nei pas Andrių Tapiną.

„Tai tikrai pakankamai sudėtinga. Dažniausiai jie veikia iš kitų šalių. Kartais tie puslapiai blokuojami. Užblokavus tokį puslapį yra sukuriamos naujos nuorodos“, – aiškino policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Kovoti su apgavikais bando ir Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba. Jie blokuoja gyventojų gaunamas įtartinas žinutes. Tokių žinučių kasdien – per 2 tūkst.

„Tikrai dideli skaičiai tų kenkėjiškų žinučių. Tai toks procesas, kuris nėra sustabdomas tiesiog šiandien. Jis transformuojasi“, – sakė Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narys Darius Kuliešius. 

Tačiau kibernetinio saugumo specialistai pastebi, kad Lietuvoje melagienos plinta masiškai. Kasmet sukčių taktikos vis išmanesnės. Sukčiai jau perprato, kad apgauti žmones pavyksta lengviau, jeigu šie yra skubinami, ar pasiūlomos didelės nuolaidos.

„Mus traukia kaip jauką, kad čia – kažkas, kuo aš tikrai pasinaudosiu, ar užsidirbsiu daug pinigų, nes siūlo 100 dolerių už 10 minučių darbo“, – kalbėjo vadovas Vilius Benetis. 

„Žmogui reiktų suprasti, kad stebuklų pasaulyje nebūna, ir kad niekas negali labai greitai praturtėti, gauti nerealų pasiūlymą“, – tikino R. Matonis.

Žmogui reiktų suprasti, kad stebuklų pasaulyje nebūna, ir kad niekas negali labai greitai praturtėti, gauti nerealų pasiūlymą.

Tiesa, pasirodo, kad ir patys žmonės tampa vis mažiau kritiški. Tad įžymybės pataria, pamačius siūlymą greitai praturtėti, nepamesti sveiko proto. 

„Jeigu tikite, kad reikia eiti gydytis pas gerą gydytoją, tai neikite finansinių patarimų nei pas Marijoną Mikutavičių, nei pas Andrių Tapiną“, – sakė A. Valinskas.

Vien praeitais metais sukčių  atakų užfiksuota per 4 tūkst. Išviliota virš 20 mln. eurų. Tad policija primena, kad neatidarinėtumėte neaiškių nuorodų, o gautą informaciją patikrintumėte. Kibernetinio saugumo centro puslapyje kiekvienas interneto vartotojas gali rasti specialią formą ir pranešti apie kenkėjišką nuorodą.