Kaip pasakojo Erika, situacija, į kurios epicentrą pateko jos dukra, socialiniame tinkle „Facebook“ rutuliojosi praėjusių metų vasarą. Pasak kaunietės, tikėtina, kad mažametei rašė suaugęs vyras, pasislėpęs už kitos mergaitės nuotrauka iliustruotos paskyros. Tiesa, apie šį atvejį moteris viešai prabilo ne iš karto, o tada, kai teisėsauga ir visuomenė vieningai ieškojo Kaune dingusios devynmetės, kuri vėliau buvo rasta gyva įtariamo pagrobėjo garaže. Būtent šis įvykis, prisipažino ji, atmintį supurtė iš naujo ir buvo lemtingas priimant sprendimą informuoti tėvus apie pavojų, kuris internete gali tykoti jų vaikų.

Akiratyje – draugė

„Iš pradžių, matydama, kad dukra su kažkuo susirašinėja, neturėjau nė menkiausio įtarimo, kad kažkas galėtų būti ne taip, kadangi mano mergaitė su vaikais susipažįsta ir gimnastikos užsiėmimuose, kuriuos lanko, ir varžybose. Tuomet jos telefoną tikrindavau tiek, kiek man atrodė, kad reikia, tačiau žinučių – tikrai ne. Bet vieną dieną dukra atbėgo į svetainę ir ėmė pasakoti: „Žiūrėk, mama, kokią draugę susiradau: ji dirba modeliu.“ Nustebau. Bet paskui pagalvojau – juk vaikai lanko įvairius būrelius. Mano dukra irgi giriasi, kad lanko gimnastiką“, – prisiminė Erika.

Mergaitė, sakė pašnekovė, tąkart neslėpė pasididžiavimo savo naująja trylikamete susirašinėjimo drauge, tvirtindama, kad ši esą uždirba 3 tūkst. eurų per mėnesį, ir prasitarė pasakiusi nepažįstamajai, kur gyvena. „Tą akimirką pro akis, atrodytų, prabėgo visas pasaulis. Liepiau dukrai atnešti ir telefoną, ir planšetinį kompiuterį. Pradėjusi naršyti, atradau, su kuria mergaite ji susirašinėjo. Kai perskaičiau tris keturias žinutes, supratau, kad mano dukrai rašo ne vaikas“, – pasakojo moteris.

Įtarimų Erikai sukėlė tai, kad naujoji mažametės dukros susirašinėjimo draugė mergaitę vadindavo „saulyte“ ir kitais mažybiniais žodžiais, bandė manipuliuoti ir vis pabrėždavo galinti vėl jai parašyti tik nuo 16 val.

„Iš pradžių jos apsikeitė nuotraukomis iš sportinių užsiėmimų, nes mano dukra – gimnastė, o ta mergaitė sakė esanti šokėja. Tada naujoji draugė mano mergaitės klausinėjo, ar jos turi bendrų pažįstamų žmonių. Nepažįstamoji siuntė savo gyvenamosios aplinkos, šaldytuvo nuotraukas, pasakojo, kur dirba ir kiek uždirba. Kai dukra paklausė, kur ji gyvena, iš pradžių sulaukė atsakymo, kad Vilniuje. Mes esame iš Kauno, todėl mano mergaitė pasiteiravo, ar ji būna Kaune. Kai nepažįstamoji atrašė, kad būna, mano dukra jai nusiuntė savo adresą, viską parašiusi beveik iki smulkmenų“, – detalizavo kaunietė.

Domėjosi, kur lankosi

Be viso to, naujoji draugė mažametės teiravosi, ar ji lankosi Kaune esančiame Dainavos parke. Kai Erikos dukra pasakė, kad nesilanko ir paklausė nepažįstamosios, galbūt ši ateina į Kalniečių parką, gavo teigiamą atsakymą. Žinutės, siunčiamos mažametei, nesiliovė – naujoji draugė, pasak mamos, rašė, kad jai liūdna, o paklaususi, kodėl, kaunietės dukra išgirdo, kad neva prieš kurį laiką nepažįstamosios draugę Ąžuolyno parke išprievartavo.

Tuomet kalba pasisuko apie vyrą, kuris esą padėjo nukentėjusiajai atsitiesti po išprievartavimo, išmokydamas žiūrėti į gyvenimą kitaip. Susirašinėjimo draugė pasakojo liūdinti ir todėl, kad dabar šis vyras esą išvykęs kariauti į Ukrainą.

„Kai mano dukra paklausė, ar gali kažkuo padėti – pralinksminti ar panašiai, sulaukė atsakymo, kad ji – per maža ir padėti negalės. Tada naujoji draugė netiesiogiai klausinėjo mano mergaitės apie jos finansinę padėtį. Dukra pasakė, kad pinigus ji taupo, o jei nori jų gauti, turi kažką padaryti, pavyzdžiui, išvesti šunį. Tuomet nepažįstamoji paklausė, ką mano mergaitė pameluotų tėvams, jei pas ją atsirastų pinigų. Susirašinėjimuose buvo ir šiek tiek seksualinio pobūdžio nuotraukų – naujoji mano dukros draugė siuntė neva savo fotografijas, kuriose ji su maudymosi kostiumėliu. Klausdavo, ar ji – graži. Kai mano mergaitė atsakydavo, kad taip, nepažįstamoji atrašydavo, kad susijaudino“, – sakė mažametės mama.

Kai užėjau į vonią, pamačiau, kad ji kažką fotografuoja. Pastebėjusi mane, dukra greitai paslėpė telefoną – turbūt būtų išsiuntusi.

Paklausta, ar dukra savo susirašinėjimo draugei taip pat siuntė intymias nuotraukas, Erika patikino, kad ne. Tačiau neneigė įtarianti, kad tokį žingsnį mažametė, galimai, ketino žengti. „Mano mergaitė savaitės viduryje, vakare, ėjo maudytis ir kartu nešėsi telefoną. Kai užėjau į vonią, pamačiau, kad ji kažką fotografuoja. Pastebėjusi mane, dukra greitai paslėpė telefoną – turbūt būtų išsiuntusi. Kilo ir įtarimų, kad kai kurios žinutės – ištrintos, nes susirašinėjime trūkdavo konteksto“, – akcentavo Erika.

Įtartinos paskyros

Kaunietė neslėpė – perskaičiusi mažametės susirašinėjimą, patyrė emocinį šoką. Nieko nelaukdama ėmė naršyti socialiniame tinkle „Facebook“ siekdama išsiaiškinti, ar jos įtarimai, kad dukrai rašė ne keleriais metais vyresnė kita mergaitė, o suaugęs žmogus, pagrįsti. Moteris teigė šiame socialiniame tinkle netrukus atradusi dar šešias mergaičių nuotraukomis iliustruotas paskyras. Mat, kol mažametė Erikos dukra neatrašydavo savo naujajai draugei, į nepageidaujamų žinučių skiltį ėmė plūsti naujos jau kitų, neva mergaitės bendraamžių, užklausos.

Erikos fiksuoti ekrano vaizdai.

„Peržiūrėjau, kas yra tų mergaičių draugai, kas deda patiktukus ant jų nuotraukų. Man užkliuvo tai, kad visose tose paskyrose dominavo vieno vyro patiktukai. Jo „Facebook“ anketoje pamačiau, kad su visomis tomis mergaitėmis jis nurodęs giminystės ryšį. Jos taip pat buvo paspaudusios patiktukus ant visų jo nuotraukų. Be to, „Facebook“ atradau „Karštas pažintis“, kur buvo parašiusi viena iš tų mergaičių, o minėtas vyras iškart atrašęs. Jų susirašinėjime buvo ir žinučių apie lytinius organus“, – atviravo Erika.

Erikos fiksuotas ekrano vaizdas.

Kaip teigė pašnekovė, tuo metu ji pasidarė visų savo atradimų ekrano nuotraukas, o po kelių dienų parašė elektroninį laišką policijai. Bet tik visai neseniai pastebėjo, kad tada jo išsiųsti taip ir nepavyko dėl per didelės prisegto turinio apimties. „Mano klaida, kad nebuvau pilietiška. Klaidą pripažįstu ir gailiuosi“, – kalbėjo ji ir pridūrė tuomet nė nesigilinusi, ar laiškas pasiekė pareigūnus, nors buvo keista, kodėl negauna atsakymo.

Paaiškino dukrai

Erika sakė po šio įvykio ne kartą kalbėjusi su savo dukra, o mergaitė jai prisipažino, kad būtų ėjusi susitikti su naująja drauge, nes jai ji buvo tapusi autoritetu. „Iš pradžių dukrai nesakiau, kad neleisiu susitikti, ir pradėjau pasakoti apie atvejus, kai socialinių tinklų paskyrose slepiasi visai kiti asmenys nei tie, kuriais prisistato. Lietuvoje fiksuotų konkrečių pavyzdžių nežinojau, tad, remdamasi užsienio žiniasklaida ir tikrais faktais paremtais filmais, pasakojau, kas gali nutikti vaikams. Žinoma, atrinkau tik tą turinį, kurį dukra gali matyti, nes manau, kad ji yra dar per maža suprasti tam tikrus dalykus, tarkime, apie lytinį gyvenimą“, – pasirinktu paaiškinimo mažametei metodu apie galimą pavojų pasidalijo moteris.

Tiesa, mergaitė ne iš karto suprato apie klastą, kuri socialiniuose tinkluose gali tykoti vaikų. Kad suvoktų išgirstą informaciją, mažametei prireikė maždaug mėnesio. „Vėliau nebepastebėjau jokių neaiškių asmenų dukros anketoje. Dalį jos turimų socialinių tinklų profilių apribojau. Manau, kad mergaitė sureagavo į tai, ką jai aiškinau“, – vylėsi kaunietė.

Pranešė teisėsaugai

Trumpą šios istorijos aprašą pašnekovė šių metų sausio pradžioje pirmiausia paviešino asmeninėje „Facebook“ paskyroje. Įrašas socialiniame tinkle sulaukė daugybės tūkstančių pasidalijimų. Kaunietė tvirtino iš žmonių sulaukusi nemažai papildomos informacijos apie, tikėtina, mergaičių nuotraukomis prisidengusį vyrą. Mažametės mama teigė sužinojusi, kad jis galimai jau yra teistas ir socialiniame tinkle, tikėtina, buvo pasivadinęs ne tikruoju savo vardu ir pavarde.

Visus turimus duomenis ji sakė perdavusi pareigūnams, kad šie patikrintų jų pagrįstumą. Tiesa, mergaičių profilių, kurių vaizdus pašnekovė užfiksavo anksčiau, „Facebook“ rasti jau nepavyksta, jie – ištrinti. Erika spėja, kad toks sprendimas buvo priimtas po to, kai socialiniame tinkle ji paviešino dukrai nutikusią istoriją, įspėdama kitų vaikų tėvus.

„Naršykite, domėkitės, kad paskui nereikėtų gailėtis ir verkti dėl to, kad jūsų vaikas nukentėjo. Mergaitės, ypač vyresnės nei dešimties metų, pasaulį supranta kitaip. Kai kurioms jau pradeda rūpėti berniukai. Juk yra atvejų, kai 13-metės pastoja ir niekas nežino, nuo ko. Saugokite, kad jos nepapultų į iškrypėlių rankas. Saugokite ir berniukus, nes mūsų istorijoje su šiuo asmeniu radome ir berniuko anketą“, – tėvams patarė kaunietė.

Kaip „Kauno dienai“ pranešė Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė, šiuo metu pareigūnai tikslina įvykio, apie kurį pasakojo Erika, aplinkybes.

„Pastebėjus susirašinėjimą ir prašymą atsiųsti intymaus pobūdžio nuotraukas, reikėtų ne tik nedelsiant informuoti policijos pareigūnus, bet ir, pagal galimybes, išsaugoti susirašinėjimą, kad būtų galima jį pateikti. Vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti yra sunkus nusikaltimas, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų“, – akcentavo pašnekovė.

O. Vaitkevičienė pabrėžė, kad tokio pobūdžio tyrimo sėkmę ar nesėkmę gali lemti daug įvairių aplinkybių. „Daug priklauso nuo to, kaip greitai informacija pasiekia policijos pareigūnus. Taip pat ir nuo išsaugoto duomenų kiekio, socialinių tinklų valdytojų teikiamos informacijos. Reikšmę turi įtariamojo gebėjimas naudotis technologijomis ir kitos aplinkybės“, – teigė policijos atstovė.

Kriminologas: dažniausias taikinys – mergaitės

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas, Lietuvos kriminologų asociacijos narys Gintautas Sakalauskas, vertindamas socialiniame tinkle moters paviešintą situaciją, teigė, kad tokie atvejai, kai asmenys bendrauja apsimesdami vaikais, politiniais veikėjais ir panašiai, galėtų būti realūs.

Vienas iš būdų

„Vien tai, kad žmogus kažkaip imituoja savo profilį, nėra nieko nusikalstamo, bet, tarkime, jei pilnametis asmuo vilioja vaiką iki šešiolikos metų ir imasi konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, susitaria susitikti siekdamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą, siunčia tam tikrus vaizdus, gresia baudžiamoji atsakomybė. Vaikų pornografijos turėjimas jau savaime yra nusikalstama veika. Per metus registruojami vos keli tokio viliojimo atvejai. Didžiojoje jų dalyje taikiniu tampa mergaitės. Taip nutikti gali ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir bendraujant gyvai, telefonu ar naudojantis kitomis techninėmis priemonėmis“, – akcentavo kriminologas.

Svarbu: G. Sakalausko teigimu, siekiant, kad mažamečiai ar nepilnamečiai netaptų tokių atvejų aukomis, svarbiausia – geras tėvų santykis su vaikais.

Pašnekovo teigimu, tyrimai rodo, kad maždaug 1 proc. suaugusių vyrų turi pedofilinį potraukį. Taigi, Lietuvoje jų galėtų būti maždaug iki 10 tūkst. „Didžioji dalis žmonių, kurie jį turi, nesiima seksualinės prievartos prieš vaikus, nes supranta, kad tai yra blogai, nelegalu, nusikalstama, ir tenkina savo lytinę aistrą kitaip. Bet jei tokio seksualinio kontakto siekia, tuomet apsimetinėjimas vaikais socialinių tinklų paskyrose yra vienas iš būdų prieiti prie nepilnamečių“, – sakė G. Sakalauskas.

Motyvai – įvairūs

Paklaustas, ar suaugusio žmogaus, apsimetančio vaiku bendraujant su kitu mažamečiu ar nepilnamečiu asmeniu, motyvas gali būti tik seksualinio pobūdžio, pašnekovas atviras – atsakyti sunku. Bet dažniausiai toks itin kryptingas elgesys turi išnaudojimo atspalvių, tarp kurių – ir seksualinio. „Skurdesnėse šalyse būna, kad vaikai yra viliojami ir dingsta tikintis išpirkos ar dėl organų pardavimo sandorių. Nežinau, kaip yra Lietuvoje, tokių atvejų neteko girdėti. Tačiau dažniausiai, jei žmogus intensyviai siekia artumo su konkrečiu svetimu vaiku, galima įtarti, kad jis turi blogų kėslų“, – pridūrė jis.

Vaikai, jei ir nori susitikti su draugu, su kuriuo bendrauja, susitiks prekybos centre, ledų pardavimo ar panašioje vietoje, bet tikrai ne parke.

G. Sakalausko teigimu, siūlymas susitikti parke ar akcentavimas, kad susirašinėjimas gali vykti tik nuo tam tikros valandos, kaip pasakojo kaunietė Erika, yra įtartini savaime, nes vaikai, kurie bendrauja socialinių tinklų burbule, dažniausiai jame ir lieka. „Vaikai, jei ir nori susitikti su draugu, su kuriuo bendrauja, susitiks prekybos centre, ledų pardavimo ar panašioje vietoje, bet tikrai ne parke“, – pabrėžė kriminologas, pridurdamas, kad vėlyvos susirašinėjimo valandos taip pat galėtų signalizuoti, kad susirašinėjama su suaugusiu žmogumi, kuris dėl darbo negali prie socialinių tinklų prisijungti anksčiau.

Kaip sumažinti grėsmę?

Pašnekovas užsiminė: siekiant, kad mažamečiai ar nepilnamečiai netaptų tokių atvejų aukomis, svarbiausia – geras tėvų santykis su vaikais. Jei tėvai domisi savo vaikų socialiniu gyvenimu, jų draugais, pastebi elgesio pokyčius – susikrimtimą ar nepagrįstą liūdesį, tokius dalykus galima užčiuopti. „Santykis, domėjimasis vaiku ir gebėjimas negąsdinant pasakyti, kad būna ir blogų žmonių, kurie gali turėti piktų kėslų – nebūtinai nori tik draugiškai bendrauti, o kažko daugiau, kas yra nusikalstama, yra labai svarbūs“, – patarė jis.

Pašnekovas tarstelėjo – kartais būna ir taip, kad tėvai ima įtarinėti visiškai be pagrindo. Tuomet vaikai supyksta, kad tėvai šniukštinėja, ir dar labiau užsidaro savyje. Todėl svarbu išlaikyti balansą, paremtą tarpusavio santykiu – domėtis vaiku ir pasakyti apie esamas grėsmes. Nesvarbu, kur jos bebūtų: gatvėje ar socialiniuose tinkluose.

„Jei įtarimai tikrai turi pagrindą, tėvai gali tam žmogui iš savo paskyros ar telefono numerio nusiųsti žinutę, kurią jis tikrai gaus. Tada pamatys, kad intymumo ryšys, apie kurį niekas neturėjo žinoti, nutrūko, nes už to vaiko stovi suaugęs žmogus, kuris viską žino, kuriam rūpi, ir, aš garantuoju, 95 proc. atvejų viskas pasibaigs. Jeigu tėvai nenori mažinti grėsmės tokiu būdu, gali kreiptis į teisėsaugą“, – aiškino G. Sakalauskas