Pinklės

Įstatymui reikia papildomų aktų

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojusi nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija daugeliui savivaldybių tarnautojų neaiški, paini, kupina paslėptų prasmių. Iki šiol Aplinkos ministerija neparengė poįstatyminių aktų, reglamentuojančių šio įstatymo taikymo nuostatų.

Įstatymo straipsnių taikymo problemas aptarė Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje susirinkę architektūros ir urbanistikos bei žemėtvarkos specialistai. Jie pripažino, kad naujoji Teritorijų planavimo įstatymo redakcija sudėtingesnė, painesnė, o kol nėra jį lydinčių poįstatyminių aktų, savivaldybių specialistai nežino, kaip aiškinti ir taikyti įvairias nuostatas. Tik pasitarimo metu apskrities viršininkė Virginija Lukošienė paaiškino, kad planavimo procedūrų etapai, pradėti iki gegužės 1-osios – įstatymo įsigaliojimo datos, - turi vykti laikantis senųjų nuostatų.

Apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Vaitiekūnas aiškino, kad vadovaujantis Konstitucija piliečiams galioja teisėtų lūkesčių principas: valdininkai neturi teisės reikalauti, kad planavimo procedūros, pradėtos galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai, būtų baigiamos taikant naująją įstatymo redakciją. Dabartinė redakcija gali būti taikoma tik naujiems planavimo procedūrų etapams.

Daugelyje nedidelių savivaldybių sumaištį kelia tai, kad jos neturi patvirtintų bendrųjų planų. Aplinkos ministerija kol kas išaiškino, kad bendraisiais planais gali būti laikomi generaliniai planai. Bendrųjų planų parengimas reikalauja laiko ir lėšų, tačiau naujajame Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta, kad nesant bendrųjų planų negalima rengti detaliųjų planų. Tokia nuostata stabdo statybų verslą, riboja asmens laisvę.

Pasitarimo dalyviams buvo paaiškinta, kad teritorijų planuotojams detaliuosius planus dažniau vertėtų rengti supaprastinta tvarka.

K.Vaitiekūnas teigė, kad naujasis įstatymas sudėtingesnis, tačiau geriau gina viešuosius interesus. Tokia nuostata buvo reikalinga todėl, kad po žemės nuosavybės atkūrimo daugelis susigundė savo sklypuose planuoti neįgyvendinamus projektus. Nedaug kam rūpi, kad vienas ar kitas projektas gali būti techniškai nepateisinamas ar apskritai negali būti realizuotas.

Apibendrinta pasitarimo medžiaga, pareikštos pastabos ir pasiūlymai bus perduoti Aplinkos ministerijai.