Istorija – naujas senas nesutarimo židinys Pereiti į pagrindinį turinį

Istorija – naujas senas nesutarimo židinys

2009-08-22 23:59
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Neseniai Lietuvoje viešėjusiam Kremliaus administracijos vadovui Sergejui Naryškinui mūsų šalis, regis, paliko nekokį įspūdį. Jis pareiškė, kad Lietuva klastoja istoriją. Vilnius reaguoja santūriai.

Kliuvo ne tik Lietuvai

Lietuva iškreipia istorinius faktus, juos pateikia valstybiniu lygiu ir taip kenkia Rusijai. Tokius teiginius viešai išsakė vienas įtakingiausių žmonių Rusijoje S.Naryškinas, kuris liepą lankėsi Vilniuje ir ordinais apdovanojo aktorių Donatą Banionį bei dirigentą Saulių Sondeckį.

S.Naryškino pareiškimai neabejotinai susiję su naujausiais Lietuvos politikų veiksmais. Pavyzdžiui, su Vyriausybės sprendimu pervadinti Juodojo kaspino dieną Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti.

Istorijos klastojimu apkaltintos ir dar kelios su Rusija konfrontuojančios šalys: Latvija, Estija, Lenkija, Ukraina ir Gruzija. Visos šios valstybės, S.Naryškino teigimu, veda informacinį karą prieš Maskvą.

Kremliaus administracijos vadovas, einantis ir Valstybinės komisijos kovai su istorijos klastojimu pirmininko pareigas, savo mintis išdėstė tinklalapyje "Vestnik MGIMO". Anot jo, Baltijos šalys, Lenkija, Gruzija ir Ukraina karo lauku pasirinko istoriją, tiksliau – jos klastojimą.

Vienu smūgiu neapsiribos

Tai toli gražu nebe pirmas politizuotas veiksmas, kurį Rusija parengė 70-osioms Molotovo–Ribbentropo pakto metinėms.

Ruošiantis šiai sukakčiai, Rusijos žvalgybininkai netgi parengė specialią publikaciją pavadinimu "Baltijos šalys ir geopolitika". Šiame dokumente Kremlius tvirtina, kad 1939 m. pasirašytas paktas buvo vienintelė įmanoma savigynos priemonė tuometei Sovietų Sąjungai.

Be to, Rusijos televizijose netrukus turėtų pasirodyti dokumentinių filmų, neva turinčių atskleisti visą tiesą apie Molotovo–Ribbentropo paktą, ciklas.

V.Ušackas – santūrus

"Lietuva rašo, o ne perrašinėja savo istoriją. Skaudi buvusios padalytos Europos istorija pati kalba už save. Tai liudija ir milijonų Vidurio bei Rytų Europoje gyvenančių žmonių atmintis. Be jos prieš 20 metų nebūtų buvę Baltijos kelio ir Berlyno sienos griūties", – dienraščiui sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

V.Ušackas pabrėžė, kad kalbėdama apie laikotarpį po to, kai buvo pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas, Lietuva niekuo nekaltina rusų tautos. Esą ir Kremlius turėtų atskirti tautą nuo vieno žmogaus režimo.

"Suprantu, kad Rusijai XX a. istorija taip pat skaudi ir jautri tema. Niekas nekvestionuoja, priešingai – ypač vertina istorinį rusų tautos indėlį ir pasiaukojimą nugalint nacizmo slibiną su tuometės koalicijos nariais. Šią istorinę misiją atliko ir amerikiečiai, ir britai, ir ukrainiečiai, ir baltarusiai. Tikiuosi, kad bus sugebama padaryti takoskyrą tarp to vaidmens, kurį atliko rusų tauta, ir nusikalstamos ne tik nacizmo, bet ir stalinistinio režimo veiklos tiek prieš Antrąjį pasaulinį karą, tiek per jį, tiek po jo", – aiškino ministras.

Reziumuodamas pašnekovas darsyk akcentavo, kad Lietuva nesiekia konfrontacijos su Maskva, tačiau pozicijų dėl stalinizmo nusikaltimų neužleis. "Kviečiu Rusiją į atvirą ir ramų dialogą, o ne reikšti kaltinimus", – sakė V.Ušackas.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų