Pamatę pasaulį sukrėtusį dokumentinį filmą "Sovietų pasaka" ("The soviet story") kauniečiai atsistoję plojo jį sukūrusiam latvių režisieriui Edvinui Šnorei. Čia pat paraginta filmą pristatyti Nobelio premijai.
Dokumentais pagrįsti įrodymai
"Jūsų filmas turėtų sukrėsti demokratinį pasaulį, pažadinti sočią Europą, nenorinčią kalbėti apie sovietų režimo nusikaltimus", – po filmo peržiūros į jauną latvių režisierių kreipėsi vienas žiūrovų Vytautas Markevičius.
"Dešimt metų paskyriau šitam filmui. Daugiausia laiko atėmė darbas Vakarų šalių archyvuose renkant dokumentus, nuotraukas, peržiūrint filmotekas, darant įvairius įrašus, kalbinant Vakarų ir Rytų šalių istorikus, disidentus, sovietinio teroro liudininkus ir likusias gyvas aukas", – aiškino 34 metų filmo režisierius E.Šnorė.
Matyt, tai lėmė tikslų, dokumentais pagrįstą filmo pasakojimą, priverčiantį krūpčioti žiūrovus. Jiems pateikiami stulbinami faktai apie nacių ir komunistų draugystę, šaknis, abiejų režimų nusikaltimus.
Maskva suputojo įtūžiu
Filmo režisieriaus šeima išvengė pokario tremties, tačiau E.Šnorės senelė mažajam Edvinui dažnai pasakodavo apie tremtį į Sibirą.
Greičiausiai tai ir paakino suaugusį E.Šnorę iš esmės pasidomėti sovietinio režimo nusikaltimais, kurių iki šiol nenori pripažinti nei Rusija, nei biurgeriška Europa.
Beje, kai E.Šnorės filmą "The soviet story" parodė viena Maskvos televizijų, prie Latvijos ambasados išsiliejo "Jaunosios Rusijos" aktyvistų įtūžis, kurį "The Economist" prilygino "Oskarui".
"Kai savo filmo idėją suformulavau mūsiškiams europarlamentarams, šie jai pritarė ir visokeriopai man padėjo, pavyzdžiui, kai reikėjo patekti į Vakarų šalių archyvus. Domėtis sovietų nusikaltimais pradėjau Rusijoje. Ten gerai žinomi žmonės man padėjo surasti ir pakalbinti istorikus, buvusius kariškius, disidentus. Beje, nesiveržiau į Rusijos archyvus, nes Vakaruose radau daug unikalios medžiagos, kuria jie nesidomėjo, nes neturėjo motyvų ją rodyti", – pasakojo E.Šnorė.
Filmas "The soviet story" jau parodytas Briuselyje, Europos Parlamente, Jungtinėse Valstijose. Režisierius, matyt, bus ir toliau kviečiamas į šio filmo premjeras.
Kauniečiai – pirmi
Į Kauną E.Šnorę atlydėjo Švedijos pilietis Jonas Ohmanas, žinomas dokumentinių filmų kūrėjas, žurnalistas, vertėjas.
Kaunas kol kas yra vienintelis šalies miestas, matęs šį filmą. Po peržiūros pasigirdo nuomonių, jog "Sovietų pasaką" reikėtų rodyti visur, kur įmanoma – kad žmonės žinotų, ko nenori pripažinti Rusija, prieš ką užsimerkia Vakarų Europa, priklausoma nuo Rusijos dujų ir naftos.
Europarlamentaro Vytauto Landsbergio nuomone, šį filmą Vakarų Europa turėjo pamatyti gerokai anksčiau. Tuomet ji kitaip vertintų Rusijos santykius su šalimis kaimynėmis.
"The soviet story" nėra antirusiškas filmas. Tai dokumentinis pasakojimas apie mažai žinomus sovietinės Rusijos ir nacistinės Vokietijos santykius, sovietinį terorą, dviejų režimų politinius, organizacinius ir idėjinius tapatumus, jų šaknis ir draugystę. Šie režimai skyrėsi tik tuo, kad vienas žudė dėl rasinių, o kitas – dėl klasinių motyvų.
Naujausi komentarai