Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, Vasario 16-ąją, septyniems kūrėjams įteikė Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų diplomus bei ženklus.

Prezidentūroje vykusios ceremonijos pradžioje tylos minute pagerbtas trečiadienį ryte miręs poetas Justinas Marcinkevičius.

„Lietuva atėjo į Nepriklausomybę per kultūrą, sakė šiandien išėjęs tautos poetas Justinas Marcinkevičius. Jo pavyzdys mums liudija, kad ir vienas žmogus - kūrėjas gali sutelkti tautą bendram tikslui. Visu savo gyvenimu ir kūryba Poetas mus mokė dėti patį brangiausią žodį – LIE-TU-VA“, -sakė šalies vadovė.

Prezidentės teigimu, „kūrybingi žmonės visais laikais įkvėpdavo tautą ir palaikydavo jos dvasią, buvo tvirčiausiai tautą susiejanti ir suvienijanti jėga, siekianti, kad neprarastume vienas kito, o šalis turėtų orią ir garbingą ateitį“. „Visais mūsų valstybės gyvavimo šimtmečiais turėjome savuosius kultūros šviesulius. Jie kėlė, vedė tautą į pažangą ir laisvę. Okupacijų metais jie stiprino laisvės viltį. Kultūra padėjo išsaugoti lietuvybės dvasią emigracijoje ir tremtyje. Todėl Nacionalinės premijos įteikiamos Vasario 16 - ąją, tokią svarbią Lietuvai dieną“, - Nacionalinių premijų teikimo ceremonijoje pabrėžė Prezidentė.

2010 metų Nacionalinės premijos skirstos teatro režisieriui Povilui Mataičiui ir teatro dailininkei Daliai Lidijai Mataitienei, rašytojui Icchokui Merui, dainininkui Virgilijui Kęstučiui Noreikai, kompozitoriui ir dirigentui Vaclovui Augustinui, rašytojui Rolandui Rastauskui, tapytojui Jonui Gasiūnui.

Iš apdovanotųjų tik I.Meras negalėjo dalyvauti ceremonijoje. Jo padėką perskaitė Nacionalinių premijų suteikimo komisijos vadovas istorikas Alfredas Bumblauskas.

Nacionalinė kultūros ir meno premija kūrėjams skiriama tik vieną kartą. Premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio - 104 tūkst. litų.

Premijomis siekiama įvertinti reikšmingiausius Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus, ilgametį kūrėjų kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Premija V.Augustinui įteikta už chorinio meno galių plėtrą ir sakralinės muzikos šiuolaikiškumą. J.Gasiūnas apdovanotas už tapybos galimybių atnaujinimą, už šiuolaikinio mąslaus meno idėjų sklaidą. V.Noreika – už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą, R.Rastauskas už žaismingos ir ironiškos eseistikos būtį pasaulyje, už sakinio eleganciją. P. ir D. Mataičiai – už lietuvių folkloro gelmių atskleidimą Lietuvai ir pasauliui. Lietuvoje negyvenantis I.Meras - už tragiškųjų XX amžiaus žmogaus patirčių atskleidimą modernioje lietuvių prozoje.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos skiriamos konkurso būdu, komisijai atrenkant geriausių kūrinių kūrėjus, kuriuos premijai gauti pristato organizacijos.

Laureatams diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos - Vasario 16-osios proga.

Praėjusiais metais už viso gyvenimo nuopelnus Nacionalinę kultūros ir meno premiją pelnė šių metų pradžioje miręs kino režisierius Almantas Grikevičius. 2009 metais Nacionalinės premijos laureatais taip pat tapo teatro režisierius Jonas Rimgaudas Jurašas, fotomenininkas Romualdas Rakauskas, menotyrininkė, meno istorikė Marija Matušakaitė, poetė Ramutė Skučaitė ir aktorius Rolandas Kazlas.