„Paminėsiu kibernetiką ir kosmoso dimensiją, taip pavadinkime. Tai yra tos sritys, kuriose mes tikrai kaip Gynybos štabas, kaip Ginkluotosios pajėgų štabas, turime gilintis ir domėtis. Tos priežastys yra objektyvios, tiesiog tos dimensijos nėra išvystytos tomis apimtimis, kaip yra kai kuriose NATO valstybėse“, – antradienį žurnalistams sakė R. Baltrėnas.

Taip jis kalbėjo baigiantis Lietuvos gynybos plano treniruotės pratyboms „Perkūno tvirtovė 2025“.

„Mes labai intensyviai konsultuojamės su NATO valstybėmis, kurios turi stiprias pajėgas toje srityje, ir tai mums padeda suprast, bent jau teoriniame lygyje, kaip reikėtų suintegruot tuos pajėgumus, jeigu juos skirtų NATO valstybės mums gynybos metu“, – teigė jis.

Lietuvos kariuomenės vaizdo įrašas.

Pasak generolo leitenanto, pratybos „Perkūno tvirtovė“ buvo sudarytos iš keleto dalių: mokymosi, įsakymų rengimo ir jų pristatymo vadovybei.

„Prie viso šito mes taip pat patikrinome procedūras, kokia yra sinchronizacija su mūsų NATO partneriais. Vienas iš pavyzdžių yra, kad tuo pačiu metu, kai mes atlikome „Perkūno tvirtovę“, Norvegijoje vyko „Tvirto atsako“ NATO mokymai, (...) tai mums leido iš Lietuvos palaikyti įslaptintą ryšį su mūsų kariais Norvegijoje ir užsitikrint savo procedūras“, – kalbėjo R. Baltrėnas.

Tos priežastys yra objektyvios, tiesiog tos dimensijos nėra išvystytos tomis apimtimis, kaip yra kai kuriose NATO valstybėse.

„Perkūno tvirtovės“ pratybų metu paruoštais kovinio įsakymo dokumentais vadovausis Lietuvos kariuomenės koviniai vienetai, kurie rudenį dalyvaus pratybose „Perkūno griausmas“.

Jų metu bus vykdomi taktiniai manevrai įvairiose vietose ir kariniuose poligonuose pagal šalies ginkluotos gynybos sumanymą. Kaip ir kiekvienose pratybose, taip ir šiose buvo siekiama identifikuoti spragas bei pamokas, kurias reikia išspręsti ar tobulinti.

Kaip rašė BNS, Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.

Lietuvos kariuomenės vaizdo įrašas.

R. Baltrėnas: patardami neįvardijome poligono vietos, bet geriausia – Rytų, Pietų Lietuvoje

Kariniame patarime nėra įvardinta konkreti vieta, kur turėtų atsirasti poligonas, tačiau logiškiausia, jei jis būtų Rytų ir Pietų Lietuvoje, teigia Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas R. Baltrėnas.

„Karinis patarimas nuo kariuomenės vado ministrei buvo pateiktas, kuriame mes aiškiai pasakėme, kad mums reikalingas atitinkamo dydžio – brigados arba dviejų batalionų dydžio – poligonas. Ir tame patarime nėra įvardintos vietos, nes tai yra platesnei diskusijai ir ne kariuomenės lygio diskusijai, kaip tai turėtų atrodyti“, – žurnalistams antradienį sakė generolas leitenantas.

„Žinodami, iš kur ateina grėsmė, labai suprantama, kad Baltarusijos pasienis, Rusijos pasienis, mes kalbame apie gynybą tose vietose, tai savaime suprantama, kad palankiausia gynybos kontekste būtų tos vietos“, – teigė jis.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė praėjusią savaitę teigė, kad tik dabar prasidės konkrečios vietos paieškos, sprendimą ketinama priimti rudenį.

Pasak jos, visoje šalyje taip pat ieškoma vietų įsteigti karines mokymo teritorijas. O. Mašalės teigimu, daugiau informacijos, kur galėtų būti įsteigtos karinės mokymo teritorijos, turėtų paaiškėti per kelias artimiausias savaites.

„Mokymo teritorijos yra tas vadinamas minkštesnis variantas, kuris mums leistų treniruotis be šaudymų, bet leistų irgi treniruotis. Tai, žinoma, yra vertinami abu galimi variantai, tiek ir poligonai, tiek ir mokymo teritorijos, bet apie konkrečias vietas kalbos iš tos pusės nebuvo“, – sakė R. Baltrėnas.

Kaip skelbė BNS, naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

Tam ieškoma 20 tūkst. hektarų dydžio teritorijos – toks poligonas būtų didžiausias Lietuvoje.

Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.