– Kiek tokiam lietuvių norui ginti savo šalį turėjo įtakos įvykiai Ukrainoje?
– Labai daug. Tiek Krymo įvykiai 2014 m., kai sulaukėme labai daug norinčiųjų tapti šauliais, tiek dabar įsiveržimo į Ukrainą atveju.
– Ko vertas vien tik noras be įgūdžių ir žinių?
– Iš karinės pusės galiu pasakyti, kad ryžtas labai gerai, skatintinas ir yra jau pusė darbo. Visa kita turime atlikti mes, būtent tinkamai paruošiant žmones.
Ryžtas labai gerai, skatintinas ir yra jau pusė darbo.
– Kaip ir kur tų įgūdžių galima įgyti?
– Karyboje yra trys segmentai, paruošiant pajėgumus kovai: visų pirma – bazinis parengimas, toliau – specialisto parengimas, pvz., kulkosvaidininkas, granatsvaidininkas, ryšininkas, ir kolektyvinis rengimas – kad karys ar šaulys gebėtų veikti padalinio sudėtyje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai užtrunka pakankamai ilgai?
– Patikėkite, tikrai taip, norint pasiekti aukščiausią bataliono ar brigados lygmenį.
– Kiek tam reikia laiko?
– Priklauso nuo pozicijos. Jei tai eilinis karys, galbūt jam užtektų, kaip ir šauktiniams, iki devynių mėnesių, bet paruošti bataliono vadą, kad gebėtų vadovauti, reikia apie 15–20 metų.
– Kaip tikrinama ir ar tikrinama šaulių sveikata, kai jie ateina stoti?
– Kadangi esame ne kariuomenės dalis, pas mus reikalavimai yra truputį mažesni. Bet vis tiek sveikata yra tikrinama, reikalaujama kiekvieno šaulio pristatyti pažymą Nr. 049/a iš savo gydymo įstaigos. Dar turi pristatyti ir dėl teistumo pažymas, dėl sveikatos įvairių problemų. Mes, kaip visuomeninė organizacija, neturime prisijungimų ir teisės juos tikrinti kitais būdais, tik pasitikėti žmonių atneštais dokumentais.
– Ar po mokymų jie tikrai tampa vertingais savo šalies gynėjais?
– Tai priklauso nuo užimamos pozicijos ir kiek kokių kursų baigs. Minimaliai paruošti individualiam baziniam kursui, kurį mes turime šaulio tarnybai, užtrunka iki dešimties dienų. Bet tai bus minimalus bazinis paruošimas. Jis dar negebės veikti kaip specialistas ir padalinio sudėtyje, jis turės dar eiti ir mokytis daugybę metų.
– Gal galima šalį ginti ne tik ginklu, bet ir prisidėti organizuojant logistiką, kas yra irgi labai svarbu karo lauke.
– Tikrai taip. Šaulių sąjungoje kiekvienas atėjęs pilietis gali pasirinkti nesmurtinę pasipriešinimo formą ir joje tobulėti: skaityti paskaitas, auklėti vaikus, užtikrinti mediciną, logistiką. Yra daugybė būdų išreikšti savo kontribuciją šaliai. Bet yra ir kinetinė dalis, kur ateina žmonės kovoti su ginklu. Mes dirbame su abiem segmentais. Noriu papildyti, kad neseniai parengėme projektą ir Šaulių sąjungoje neužilgo atsiras nekinetinių operacijų centras tiems Lietuvos piliečiams, kurie nori ne ginklu prisidėti prie šalies gynybos.
– Kokios sritys? Kol kas jūs paminėjote mediciną, logistiką, paskaitų skaitymą, vaikų auklėjimą, o kaip dėl kibernetinės saugos?
– Tikrai taip, ir kibernetinė, ir įvairios kitos sritys reikalauja, kaip ir komunikacijoje, straipsnių rašyme, žinučių siuntinėjime priešiškai nusiteikusiai žiniasklaidai arba savai, palaikyti savo valstybę, valdžią.
– Ko dabar labiausiai jums trūksta?
– Žmonių turime užtektinai, trūksta laiko, kad tinkamai juos parengti, apmokyti, sugrupuoti į tam tikrus segmentus, pajėgumų turėti, o ne vien tik atskirus asmenis. Mums reikalingas pajėgumas, kad galėtume atlikti kažką naudingo.
– Suprantu, kad tai jau darote?
– Taip. Darome, intensyviai pergrupuojame, atsisakome kai kurių užduočių, paruoštus žmones statome į pozicijas, kur galėtų ruošti naujus ateinančius. Yra iššūkių, bet esame pasiryžę susitvarkyti.
– Ar žmonės, norintys ginti Lietuvą, vis dar gali eiti ir kreiptis į jus?
– Ne tik gali, bet ir privalo. Jei jaučia norą ir galimybę, kad gali būti naudingi krizės ar karo atveju Lietuvai, tikrai dėsime visas pastangas ir naudosime visus išteklius, kad juos kuo skubiau apmokytume.
