Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas paragino Lietuvą tęsti tyrimą dėl galimo dalyvavimo amerikiečių vykdytoje įtariamų teroristų slapto kalinimo programoje, taip pat aktyviau kovoti su smurtu šeimoje, seksualinių mažumų diskriminacija.
Susirūpino dėl tyrimo rezultatų
Vertindamas Lietuvoje atliktus tyrimus dėl spėjamų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų, JT komitetas pareiškė esąs "susirūpinęs, kad ne visa informacija ir įrodymai buvo surinkti ir įvertinti atliekant tyrimus".
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuva turėtų "užtikrinti efektyvų tyrimą dėl kaltinimų prisidėjus prie žmogaus teisių pažeidimų vykdant kovos su terorizmu priemones".
"Komitetas ragina valstybę tęsti tyrimus šiuo klausimu ir užtikrinti, kad vykdytojai stotų prieš teisingumą", – rašoma dokumente.
Lietuvoje 2009 m. pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003–2006 m., tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą buvo atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau praėjusių metų sausio mėnesį jį nutraukdamas prokuroras nurodė negavęs duomenų, kad Lietuvoje esančiuose objektuose būtų buvusios įrengtos patalpos kaliniams laikyti.
Pasitaiko antisemitinių incidentų
JT komitetas savo rekomendacijose taip pat paragino įsteigti nacionalinę žmogaus teisių instituciją, skirti pakankamai išteklių, kad būtų tinkamai įgyvendinamas įstatymas prieš smurtą šeimoje, pagerinti čigonų gyvenimo sąlygas, imtis priemonių prieš seksualinių mažumų diskriminaciją.
Išvadose komitetas atkreipė dėmesį į teigiamus pokyčius žmogaus teisių apsaugos srityje – diskriminaciją draudžiantį Lygių galimybių įstatymą ir jo pataisas, Baudžiamojo kodekso pataisas dėl nusikaltimų iš ksenofobinių ar rasinių paskatų, tarptautinių sutarčių ratifikavimą.
Komitetas taip pat pasveikino priimtą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tačiau teigė esąs susirūpinęs, kad smurtas išlieka paplitęs, ypač prieš moteris artimoje aplinkoje, o efektyvių priemonių aukoms apsaugoti nėra.
JT ekspertai taip pat teigė, kad, nors ir tęsiama programa integruoti čigonus į Lietuvos visuomenę, iki šiol ši etninė grupė "kenčia nuo diskriminacijos, skurdo, menko išsilavinimo, didelio nedarbo ir neadekvačių gyvenimo standartų, ypač, kiek tai susiję su būstu".
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šalyje vis dar pasitaiko antisemitinių incidentų.
Įstatymas gali riboti laisves?
JT komitetas atkreipė dėmesį ir į Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kuris, jo vertinimu, gali riboti žodžio laisvę ir "turėti poveikį pateisinant lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų diskriminaciją". Komiteto nuomone, seksualinių mažumų teises taip pat gali pakirsti siūlomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Civilinio kodekso ir Konstitucijos pakeitimai.
"Valstybė turėtų imtis plačios apimties švietimo kampanijų, taip pat mokyti teisėsaugos pareigūnus, kad kovotų su neigiamais jausmais lesbiečių, gėjų, transeksualų ir biseksualų atžvilgiu", – teigia komitetas.
JT komitetas atkreipė dėmesį į prekybos žmonėmis problemą, ypač vaikų namuose gyvenančių nepilnamečių išnaudojimą.
Komitetas teigiamai įvertino priimtą Probacijos įstatymą, tačiau teigė, kad būtinos tolesnės priemonės, kurios leistų sutrumpinti sulaikymo ir suėmimo terminus.
Naujausi komentarai