Tuo įsitikinusi ir seniausia Lietuvoje specializuota vaikų ir jaunimo literatūros leidykla „Vyturys“, prieš porą metų virtusi skaitmenine biblioteka internete. Ji jaunuosius skaitytojus ir visus tautiečius vasario 16-osios proga pasveikino... tatuiruotu tautos patriarchu Jonu Basanavičiumi, šaukiančiu „Laisvė“. „Laisvės skaityti lietuviškai diena! Ačiū Jonui ir ko! Švęsk ir dalinkis!!!“ – taip skamba „Vyturio“ sveikinimas, kurį piešė ir animavo Reda Tomingas, Lietuvos animacinio kino režisierė, kūrėja ir iliustratorė.

Kad toks Nepriklausomybės akto signataro įvaizdis artimesnis jaunajai kartai, neabejoja ir „Šventinis bankuchenas“, kurio animuotas vaizdo klipas „Lietuvos istorijos repas“ tapo tikra interneto sensacija surinkęs per 2,6 mln. peržiūrų. Klipe J. Basanavičius taip pat regimas tatuiruotas, o jo kūrėjai sakė esą įsitikinę, kad pats tautos žadintojas būtų tuo patenkintas.

„Lietuvos istorijos repas“ vaizduoja ir daugybę kitų istorinių Lietuvos asmenybių netikėtame kontekste: kunigaikštis Mindaugas vairuoja automobilį ir yra nušaunamas kaip reperis 2pacas Shakuras, Nepriklausomybės signatarai apsikarstę grandinėmis, o Vytautas Landsbergis šoka breiką ir „didžėjauja“.

Istoriją pažinti su humoru – smagiausia, teigia dailininkas, karikatūristas Rytis Daukantas, dar prieš 8 metus pradėjęs leisti knygų 8–13 metų vaikams seriją „Lietuvos milžinai iš arti“. Po „Simonas Daukantas – vargo pelė“ pasirodė pasakojimas apie vieną garsiausių J. Basanavičių. „Seniai seniai, iškritus pirmam 1851 metų sniegui, ties buvusia Lietuvos Kunigaikštystės ir Prūsijos karalystės siena, mažame kaimelyje, gimė berniukas, vardu Jonas...“ – taip prasideda jo knyga „Jonas Basanavičius – barzdota varna“, pasakojanti apie tai, kokias išdaigas ši istorijos legenda krėtė būdamas mažas, kokių nuotykių patyrė keliaudamas po įvairias šalis, apie tai, kas vyko tais laikais Lietuvoje, Europoje, kaip gyveno to meto lietuviai.

Idėją, kaip prieš šimtmetį veikusios asmenybės galėtų tapti patrauklios bei įdomios XXI-ojo amžiaus piliečiui, pamėtėjo „Dviračio šou“ kūrėjas Haroldas Mackevičius.

Mėginimų J. Basanavičių priartinti arčiau liaudies, matyti ir konkurse dėl jo atminimo įamžinimo Vilniuje. Kai 16 geriausių darbų buvo viešai pristatyti visuomenei, socialiniuose tinkluose nuvilnijo banga memų ir ironiškų komentarų, o meno pasaulyje – pasipiktinimas ne dėl įamžinamo, o dėl niekinamo atminimo. Apie 80 menininkų net išplatino pareiškimą, kuriame ragino pripažinti konkursą neįvykusiu. Daugiausia dėmesio ir kritikos sulaukė tokie maketai kaip J. Basanavičius su šuota (ar maestro Vytauto Kernagio antrininkas kliošinėmis kelnėmis), J. Basanavičius – hipsteris, J. Basanavičius – Jėzus Kristus Superžvaigždė ar J. Basanavičius su Angele (į parankę įsikibusia sparnuotos moters figūra). Kuris jų bus pasirinktas kuriant memorialą Nepriklausomybės akto signatarui ir tautos patriarchui įamžinti, paaiškės jau netrukus.

J. Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.