„Tai, kad pagrindinių egzaminų, kurie mokiniams kelia daugiausia iššūkių, – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos – išlaikymo rodikliai geresni negu pernai, yra visos švietimo bendruomenės nuopelnas“, – ministerijos pranešime teigė J. Šiugždinienė.

„Nors abiturientai didžiąją mokslo metų dalį mokėsi nuotoliniu būdu ir jiems teko prisiimti daugiau atsakomybės už savo pasiekimus, galutinis rezultatas nenuvylė. Džiaugiuosi mūsų mokiniais ir dėkoju mokytojams už didžiulį darbą, už kūrybiškus sprendimus derinant skirtingus mokymo būdus ir metodus, už papildomas konsultacijas. Sveikinu abiturientus, kurie susikaupė ir lemiamu metu pademonstravo savo žinias“, – sakė ji.

Egzaminų kartelė sumažinta nebuvo

J. Šiugždinienė tikina, kad šiais metais egzaminų kartelė sumažinta nebuvo. Ministrės įsitikinimu, geresnius pagrindinių matematikos ir lietuvių kalbos egzaminų rezultatus šiais metais greičiausiai nulėmė abiturientams sudarytos geresnės sąlygos pasirengti: skirtos papildomos konsultacijų valandos, šiek tiek prailgintas egzaminų laikas.

„Tų pagrindinių egzaminų rezultatai yra tikrai geri ir geresni nei praėjusiais metais, tai labai džiugina. Taip pat džiaugiuosi ir dėkoju ir patiems mokiniams, kurie tokiu mums visiems nelengvu laikotarpiu sugebėjo susikaupti ir išlaikyti egzaminus tikrai labai neblogai“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė J. Šiugždinienė.

Tai visgi rezultatai parodė, kad sunkiu laikotarpiu sugebėjome susikaupti ir rezultatai yra tikrai labai neblogi.

Ministrė neslėpė, kad daugiausiai nerimo buvo dėl matematikos brandos egzamino rezultatų.

„Turėjome patirties pernai metais, jog 35 beveik procentai neišlaikė matematikos egzamino. Tai šiemet tas neišlaikiusių procentas yra žymiai mažesnis ir šimtukų šiemet yra žymiai daugiau“, – sakė ji.

J. Šiugždinienė džiaugėsi ir geresniais lietuvių kalbos brandos egzamino rezultatais.

„Lietuvių kalbos (egzamino – ELTA) pernai metais buvo maždaug 12 proc. neišlaikiusių, šiais metais – 9 proc. neišlaikiusių ir daugiau šimtukų“, – atkreipė dėmesį ministrė.

„Tai visgi rezultatai parodė, kad sunkiu laikotarpiu sugebėjome susikaupti ir rezultatai yra tikrai labai neblogi“, – džiaugėsi ji.

Ministrė taip pat patikino, kad egzaminų kartelės, atsižvelgiant į pandeminę situaciją ir ilgai trukusį nuotolinį mokymą sumažintos nebuvo.

„Tikrai ne, kartelės nėra ir negali būti mažinamos, tokios net kalbos negali būti“, – patikino ji.

J. Šiugždinienė įsitikinusi, kad teigiamą įtaką abiturientų egzaminų rezultatams padarė kitos pagalbos priemonės.

„Tikrai buvo daug pagalbos abiturientams, buvo skirtos ir papildomos konsultacijų valandos, buvo prailgintas šiek tiek egzaminas ir įsijungė įvairios organizacijos į pagalbą abiturientams, tai ir dalykininkų asociacijos, kai kurie universitetai teikė nemokamą pagalbą ir konsultacijas, tarpai tarp egzaminų buvo tikrai pakankami šiais metais pasiruošti, pasistiprinti“, – teigė J. Šiugždinienė.

„Ir be to, kas yra svarbu, abiturientai jau nuo kovo mėnesio grįžo į konsultacijas ir nuo gegužės pirmos jau galėjo mokytis kontaktiniu būdu. Taigi tas jų buvimas nuotolyje buvo trumpesnis, mes darėme viską, kad abiturientai turėtų kuo geresnes sąlygas pasirengti“, – taip pat akcentavo ji.

Mažiau laiko tiksliųjų mokslų egzaminus

Ministrė apžvelgė ir chemijos bei informacinių technologijų egzaminus. Šie egzaminai šiais mokslo metais nebuvo tarp populiariausiųjų abiturientų pasirinkimų.

„Chemijos, kaip ir informatikos rezultatai yra labai įdomūs, nes neišlaikiusių skaičius yra didesnis šiek tiek, bet gavusių šimtukus yra taip pat didesnis. Tai tie, kurie buvo labai motyvuoti, matyt, dar labiau susifokusavo ir tą egzaminą išlaikė dar geriau“, – teigė J. Šiugždinienė.

Nors ministrė pripažįsta, kad ją neramina abiturientų, neišlaikiusiųjų chemijos brandos egzamino, procentas, tačiau, pasak jos, didesnį nerimą kelia tai, kad šis egzaminas mokiniams tampa vis mažiau patrauklus.

„Mane dar labiau neramina tas faktas, kad po truputėli vis mažėja laikančių chemijos egzaminą. Tai mes bendrai jau tą signalą labai aiškiai žinome, kad mums reikia stiprinti tiksliųjų mokslų mokymą bendrojo ugdymo mokyklose, nes mažėja vaikų, kurie renkasi laikyti chemijos ar kitų tiksliųjų mokslų egzaminą. Tai čia tikrai yra didesnė problema“, – teigė ji.

Kad kitais metais egzaminai vyks nuotoliniu būdu, pažadėti negali

Paklausta, ar kitais mokslo metais jau bus pasirengta brandos egzaminus vykti nuotoliniu būdu, ministrė teigė to pažadėti negalinti.

„Tikrai bijočiau pažadėti, nes čia yra daug dalykų, susijusių su saugumo reikalavimais, tai nėra toks paprastas procesas. Bandomasis matematikos egzaminas vyko nuotoliu, tai nėra taip, kad mes negebėtume to padaryti, bet čia, turbūt yra daugiau susiję su saugumo dalykais“, – sakė J. Šiugždinienė.

„Tai tikrai negalėčiau pažadėti, bet stengsimės, kad ateityje kuo daugiau egzaminų galėtų vykti ir nuotoliniu būdu“, – pridūrė ji.

Kaip rodo ketvirtadienį Nacionalinės švietimo agentūros paskelbti egzaminų vertinimai, pagerėjo matematikos egzamino rezultatai, lyginant su praėjusiais metais. Matematikos egzaminą išlaikė 84,8 proc. abiturientų, o neišlaikė 15,2 proc., kai pernai šio egzamino neišlaikė 32,4 proc..

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė 91,4 proc. abiturientų, o neišlaikė 8,6 proc., pernai neišlaikiusiųjų buvo 10,8 proc.