Ministrė pristatė Tūkstantmečio mokyklų programą: kas galės dalyvauti?

J. Šiugždinienė taip pat pabrėžia, kad kol kas tikslas ne mažiau nei 80 proc. šalies savivaldybių turėti Tūkstantmečio mokyklas yra tik pirmasis žingsnis. Jos teigimu, esminis tikslas, kad ilgainiui „visas tūkstantis šalies mokyklų“ būtų geros.

„Šiandien visuomenei pristatome Tūkstantmečio mokyklų programos viziją. Tai yra šiuolaikiška ir vaikų įvairovei atvira mokykla, kuria palaipsniui turėtų tapti kiekviena mokykla. Nes visi Lietuvos vaikai turi turėti lygias galimybes mokytis geroje mokykloje, nesvarbu, kur jie gyvena ir nesvarbu, kokioje socialinėje aplinkoje jie auga ar kokie jų poreikiai“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje antradienį teigė J. Šiugždinienė.

Ji akcentavo, kad šalies mokyklų aplinka turi būti pritaikyta įvairių poreikių turintiems vaikams, o mokytojai tikrai turi turėti galimybę gauti visą etatą ir gauti orų atlyginimą.

„Šiandien jau skaičiuojame 31 nepriklausomybės metus. Ir turbūt visi puikiai suprantame, kad septintokas nebegali mokytis vienoje klasėje su penktoku ir aštuntoku, jog vienuoliktokas turi turėti galimybę mokytis bet kurį dalyką, kurio reikia jo ateities planams, o ne tik tą dalyką, kuriam susidaro pakankamas klasės komplektas ar mokinių skaičius“, – akcentavo ji.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad 2025 metais turėti pokyčius 150 mokyklų tėra pirmasis žingsnis. J. Šiugždinienės teigimu, pagrindinis tikslas, kad visos šalies mokyklos taptų Tūkstantmečio mokyklomis.

S. Žiūros nuotr.

„Tūkstantmečio mokyklų programa yra nukreipta į nuoseklų visų Lietuvos mokyklų stiprinimą ir atnaujinimą, taip mažinant pasiekimų atotrūkius, kurie šiuo metu gali siekti net iki dvejų metų. Ir tai tik pirmas etapas – visas tūkstantis mūsų mokyklų turi būti geros“, – teigė ji.

J. Šiugždinienė taip pat atkreipė dėmesį, kad Tūkstantmečio mokyklų programa nėra šabloninė, nes, pasak jos, su kiekviena savivaldybe bus ieškoma individualių sprendimų.

Tai yra šiuolaikiška ir vaikų įvairovei atvira mokykla, kuria palaipsniui turėtų tapti kiekviena mokykla.

„Kartu su savivaldybėmis įsivertinsime tobulintinas sritis ir susitarsime dėl konkrečių pažangos tikslų ir pasiekimų. Savivaldybės kartu su mokyklų bendruomene teiks paraišką dalyvauti programoje, kuri atlieps būtent tos savivaldybės mokyklų stiprinimo poreikius“, – teigė ji.

Ministrės teigimu, vykdant šią programą ypatingas dėmesys bus skiriamas įtraukaus ugdymo ekosistemai mokyklose sukurti it tinklaveika grįstam ugdymo organizavimui bei valdymui diegti.

Programoje dalyvaujančioms mokykloms taip pat bus teikiama reali pagalba keliant mokytojų kompetencijas. Ministrės teigimu, tai bus reali pagalba konsultuojant, tobulinant didaktiką, tobulinant procesus pačiose mokyklose.

„Mes siūlome fokusuotis į keturias pagrindines kompetencijų stiprinimo grupes, pirmiausiai įtraukusis ugdymas, STEM ugdymas, kultūrinis ugdymas ir visas lygmenis apimantis lyderystės stiprinimas“, – teigė ji.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad sukurta mokyklų infrastruktūra ir intelektiniai ištekliai bus prieinami gretimų mokyklų mokiniams bei mokytojams. Šioje programoje mes dirbame su tinklu, tai yra visų savivaldybės mokyklų stiprinimo programa.

Tikisi 210 mln. eurų

„Šiuo metu esame finišo tiesiojoje derybose su Europos Komisija dėl šios programos ir tikimės, kad programa bus greitu metu patvirtinta ir jai skirta 210 mln. eurų“, – sakė ministrė.

Tai ne statybų programa, tai galimybių programa, todėl mūsų akcentas yra dedamas į jau esančių mokyklų stiprinimą.

J. Šiugždinienės teigimu, iš šių lėšų planuojama pasakyti bent vieną mokyklą didmiestyje. Visgi, pasak jos, ne tai yra pagrindinis programos tikslas.

„Tai ne statybų programa, tai galimybių programa, todėl mūsų akcentas yra dedamas į jau esančių mokyklų stiprinimą“, – patikino ji.

Ministrė taip pat atkreipia dėmesį, kad ši programa yra skirta valstybinėms mokykloms, kurios nevykdo mokinių atrankos.

„Mes sakome, kad mūsų mokyklos neturi vykdyti atrankos. Tai yra keli kriterijai, kuriuos mes labai aiškiai esame deklaravę“, – akcentavo ji.

Ministerijos teigimu, programa siekiama, kad 2025 m. ne mažiau nei 80 proc. savivaldybių bus sudarę sutartis įgyvendinti Tūkstantmečio mokyklos projektus, pagerės ne mažiau nei 100 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių mokymosi sąlygos, ne mažiau nei 10 tūkst. pedagoginių darbuotojų bei mokyklų vadovų pagerins savo kompetencijas. Taip pat ministerija sieks, kad iš viso ne mažiau nei 150 šalies mokyklų būtų įgyvendinta Tūkstantmečio mokyklų programa.

Ministrės teigimu, Tūkstantmečio mokyklų programa turėtų startuoti 2022 m. sausio mėnesį.

„Mes planuojame paleisti programą sausio mėnesį, tai yra kitų metų pradžia. Kaip minėjau, šiuo metu dar vyksta derybos su Europos Komisija, tai pirmiausiai mums reikia programą pasitvirtinti ir tada pasiruošti programos įgyvendinimui“, – teigė ministrė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praneša, kad pirmasis projekto etapas bus įgyvendintas iki 2025 m., antrasis – iki 2030 m. Kiekviena savivaldybė kartu su mokyklų bendruomenėmis bus kviečiama įsivertinti tobulintinas sritis ir teikti paraišką dalyvauti programoje. Ji kiekvienoje savivaldybėje atlieps konkrečius, tik jai būdingus bendrojo ugdymo mokyklų stiprinimo poreikius. Bus nustatyti ir bendri rodikliai, kurių kiekviena savivaldybė, dalyvaudama programoje, turės pasiekti.

Ministerija teigia, kad paraiškas dalyvauti programoje galės teikti viena ar kelios savivaldybės kartu, pvz., didmiesčio ir žiedinė savivaldybė, kelios greta esančios nedidelės savivaldybės ir pan. „Tūkstantmečio mokyklomis“ galės tapti tos mokyklos, kurios per priėmimą neorganizuoja mokinių atrankos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių.

Taip pat akcentuojama, kad programoje numatomos lėšos galės būti skiriamos ugdymo ir su ugdymo kokybe susijusioms problemoms spręsti: vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijoms stiprinti, kokybiškai švietimo pagalbai teikti, stipriai ir savivaldžiai mokyklos bendruomenei kurti, jau esančių mokyklų fizinei aplinkai gerinti, laikantis universalaus dizaino principų (įrengiami sporto aikštynai, bibliotekos, laboratorijos, mokomieji kabinetai, koridoriai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės, mokyklos prieigos ir pan.). Tūkstantmečio mokyklų, kaip metodinių centrų, tinklaveiką skatins ir palaikys bei metodinę pagalbą ir konsultacijas teiks Nacionalinėje švietimo agentūroje įsteigta Tūkstantmečio mokyklų akademija.