Nuošaliame Kretos kaimelyje, kalnuose, jau keliolika metų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens mėgaujasi Graikijos gamta ir dirba Lietuvoje gerai žinomo Jono Vileišio anūkė Danga Vileišis, gimusi Lietuvoje, užaugusi JAV ir nuo jaunystės gyvenanti Berlyne.

Įsikūrė atsitiktinai

Į šią Kretos salos pusę, o juolab – į Kakodikio kaimelį kalnuose turistai užklysta rečiau. Jie dažniausiai ilsisi priešingoje salos pusėje. Be to, Kakodikio kaimelį nuo jūros ir ant jos kranto įsikūrusio kurortinio miestelio Poleochoros skiria apie 10 km, kuriuos reikia įveikti vingiuotais kalnų keliais.

Tačiau Dangai pasiekti jūrą ir dažnai nuplaukti joje kelis kilometrus per dieną, net ir lapkritį, nėra jokia problema, nors moteris jau perkopusi 70 metų slenkstį. Tai tik paso duomenys, nes realiame gyvenime Danga – sportiška, aktyvi, iki šiol rašanti ar verčianti straipsnius politikos, filosofijos, moterų judėjimo temomis.

Danga šią vietovę, Kakodikį, surado atsitiktinai ir, pasitaikius progai, išsinuomojo namelį kalnuose. Per prabėgusius keliolika metų vasarnamis Dangos pastangomis tapo labai patrauklus, patogus vasaroti. Čia mielai atvažiuoja draugai, užsuka kaimynai, kurie ją, puikiai kalbančią graikiškai ir lengvai prisitaikiusią prie vietos papročių, laiko sava.

Vis dėlto čia, Kretos kalnuose, ji ne vien poilsiauja, augina prie namelio gėles ir daržoves, prižiūri kasmet čia iš Berlyno atsivežamą katę Lisą.

Šeimoje išmoko lietuviškai

"Būdama čia daug dirbu – rašau, verčiu straipsnius, knygas politikos teorijos, filosofijos temomis. Šiemet drauge su savo kolega Friederiu Otto Wolfu redaguojame antologiją, kuri bus išleista JAV. Toje antologijoje penkiolika autorių iš įvairiausių pasaulio šalių pateikia naują kritišką požiūrį į jauno Karlo Marxo idėjas", – apibūdino savo darbo Kretoje temą Danga.

Iš kur tas stojiškas gyvenimo stilius, polinkis į politiką, jos teoriją? Pasirodo, tam įtakos turėjo du vyrai: senelis ir tėvas. Dangos senelis Jonas Vileišis – vienas žymiausių Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjų, teisininkas, nuoseklus kairiųjų pažiūrų kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, miręs vokiečių okupacijos metais Kaune. Kai 1944 m. sovietinė armija priartėjo prie Lietuvos, J.Vileišio žmona Ona su dukra Rita ir sūnus Kazys su žmona Veronika bei vos pusės metukų dukrele Danga pasitraukė į Vakarus.

Po kelerių metų Dangos tėvas su šeima įsikūrė JAV, Delavero valstijoje, nes būtent šios valstijos kraštovaizdis priminė Vileišių šeimai lietuviškąjį.

"Ten nebuvo nė vieno lietuvio, tačiau aš su jaunesniuoju broliu išmokome kalbėti lietuviškai, nes tėvai tarpusavyje ir su mumis bendravo tik gimtąja kalba", – aiškino Danga.

Drąsi ir pilietiška

Danga jau vaikystėje išsiskyrė iš bendraamžių drąsa, priešinimusi rutinai, trykštančia energija. Tam didelės įtakos turėjo gydytojas tėvas, kuris pasiimdavo nenuoramą dukrą į keliones po Kanadą ir Aliaską. Tose kelionėse Danga išmoko jodinėti, plaukti, meškerioti, gyventi gamtos prieglobstyje, po atviru dangumi. Tai vėliau turėjo įtakos jos pasirinkimams, sprendimams.

"Kai JAV baigiau politikos ir filosofijos studijas, tėvo patarta išskridau į Berlyną mokytis vokiečių kalbos ir rašyti disertaciją. Centrinėje Berlyno bibliotekoje netyčia aptikau senelio Jono Vileišio rengtą Lietuvos civilinio kodekso projektą, išverstą į vokiečių kalbą, jo socialdemokratines pažiūras patvirtinančių dokumentų", – prisiminė D.Vileišis.

Beje, J.Vileišis parengė ir 1-ąjį Lietuvos savivaldybių įstatymą, padėjo valstybės mokesčių politikos pamatus ir labai daug nuveikė laikinojoje sostinėje būdamas Kauno burmistru 1921–1931 m.

Danga aktyvumu nenusileido seneliui – drauge su Berlyno jaunuomene protestavo prieš JAV karą Vietname ir TSRS karinę agresiją Čekoslovakijoje, o daug vėliau paniro ir į tarptautinio moterų judėjimo sūkurį.

Puiki šeimininkė

Danga neįsivaizduoja savo pavasarių, vasarų ir rudenų be Kretos, kur, anot jos, yra puikios sąlygos gyventi ir dirbti. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens pro jos vasarnamio Kakodikyje langus matyti pasakiško grožio kalnai, ryškūs saulėlydžiai ir nepaprastai šviesios mėnesienos, dienos ir nakties tylą pabrėžiantis ožkų ir avių varpelių švelnus tilindžiavimas.

Prie Dangos ir Sumio (toks yra jos vyro japono vardas) vasarnamio žydi daugybė gėlių, vijoklių ir krūmų, dera figos, granatai, apelsinai ir citrinos. Prie namo žaliuoja daržas, kuriame veši agurkai, pomidorai, patisonai, baklažanai, cukinijos. Visiems tiems augalams prižiūrėti reikia daug kantrybės ir vandens, kuris šiame kalnų kaimelyje itin vertinamas, nes jo labai trūksta.

Danga – puiki šeimininkė. Tuo įsitikina kiekvienas, paragavęs jos gamintų patiekalų iš daržovių, ypač keptų cukinijų žiedų, prieš tai įdarytų fermentiniu sūriu ir pamirkytų plaktame su prieskoniais kiaušinyje.

Ragina priglausti pabėgėlius

Paklausta apie Europą kamuojančią pabėgėlių problemą, Danga nedvejodama atsakė: "Ją reikėjo spręsti anksčiau, o pabėgėlių, plūstančių į Europą, neturiu teisės ir negaliu kritikuoti. Juk visa Vileišių giminė, išskyrus tuos, kurie buvo išvežti į Sibirą, 1944 m. tapo pabėgėliais – bėgo nuo teroro. Vakarų šalys anuomet mus priglaudė. Kas būtų, jei jos būtų atsisakiusios mus priimti?"

"Aš užjaučiu ir ekonominius pabėgėlius, ieškančius Europoje geresnio gyvenimo, – tęsė ji. – Juk Vokietijoje pažįstu daug lietuvių, kurie atvažiavo čia užsidirbti. Turtingi kraštai nenori tokių pabėgėlių priimti, bet gal turtingos šalys anksčiau turėjo daugiau padėti ekonomiškai skurdesnėms šalims? Na, pavyzdžiui, tokioms kaip Lietuva ar Graikija."

"Beje, nereikia kaltinti graikų tautos dėl to, kas atsitiko su jų šalies ekonomika. Juk kalti politikai. Todėl reikia padėti  ekonomiką atgaivinti. Esu tikra – kuo stipresnė bus Graikijos ekonomika, tuo stipresnė bus visa Europa", – įsitikinusi jokiai partijai nepriklausanti D.Vileišis.

Džiaugiasi būsimu paminklu

Moteris pasidžiaugė, kad Vileišių palikuonių iniciatyva Vilniuje jau kitais metais žadama pastatyti paminklą iškiliems broliams Vileišiams – Petrui, Jonui ir Antanui.

Danga dėkinga vienam iš šio sumanymo iniciatorių – Jono Vileišio provaikaičiui Gediminui Tursai. Beje, Gedimino močiutė yra J.Vileišio dukra Birutė (Danga yra J.Vileišio sūnaus Kazio dukra), kuri tarpukariu susituokė su Karoliu Tursa ir, 1944 m. kartu su kitais Vileišiais nepasitraukusi į Vakarus ir perėjusi Sibiro pragarus, grįžo į Lietuvą.

Kaimas netinginiauja

Kakodikio kaimelis įsikūręs alyvmedžių giraičių apsuptyje. Kai kurių alyvmedžių amžius tiesiog stulbina – anot vietos gyventojų, jiems gal trys šimtai, gal pusė tūkstančio metų.

Vietos graikai ne tik renka alyvuoges ir spaudžia aliejų (kiekviename kaimelyje yra sava aliejaus spaudykla), bet ir augina pomidorus, ožkas, avis, tiekia pastarųjų pieną nedidelėms įmonėlėms, kurios gamina iš jo įvairius produktus. Beje, avys čia kerpamos du kartus per metus. Tad tiek pat kartų kelių šimtų avių šeimininkas dengia stalus puotai, nes kirpti avių susirenka kelios šeimos – tiek kaime jų likę. Darbas pakaitomis su puota trunka kelias paras.

Ramios Kalėdos

Kalėdos kaimelyje nėra ypatinga šventė (graikai ortodoksai labiau švenčia Velykas). Ir nėra čia lietuviams įprasto Kūčių vakaro. Tąvakar vietos graikai eina į savo bažnytėles (jas, kambario dydžio, kaimeliuose pasistato kiekviena giminė), o Kalėdų dieną sėda prie šventinio stalo, ant kurio būtinai puikuojasi pilafi (ryžiai, virti sultinyje ir pagardinti svogūnais bei prieskoniais), kalazoonia (keptuvėje kepami trapios tešlos pyragėliai su kalnų žolelių ir namie gaminto ožkų ar avių sūrio įdaru) ir krosnyje keptas paršiukas.

Būtent į tokias vaišes buvo pakviesti Danga su Sumio, kurie džiaugėsi, kad jiems šiemet dėl ypač ilgo šiltų orų periodo pavyko išvengti komercializuotų Kalėdų ir naujamečio triukšmo Berlyne. Žinoma, jo galima išvengti ir Lietuvoje, nuvykus į atokų kaimą, tačiau Danga vis nesiryžta įsikurti tėvynėje, nors to labai nori jos mama – JAV gyvenanti 102 metų Veronika Vileišienė.

Šiomis dienomis Danga su vyru Sumio ir kate Lisa grįžta į savo namus Berlyne, kur toliau redaguos Kretoje įpusėtą jaunojo Karlo Marxo darbų kritikos antologiją.