„Viena iš priemonių, kuri netrukus startuos - pedagoginės stažuotės jauniems mokytojams. Nes problema ne vien ta, kad mažai pedagogines studijas baigusiųjų ateina į mokyklas, bet kad pradėję dirbti labai greitai iš mokyklos išeina, nes sunku adaptuotis, negauna reikalingos paramos, palaikymo ypač svarbiais pirmaisiais savo veiklos metais“, - Eltai sakė ministrės patarėjas.

Pasak jo, pedagoginė stažuotė būtų įrankis, kuris leistų po studijų į konkrečią mokyklą atėjusiam mokytojui gauti žmogų, padedantį tobulėti ir prisitaikyti prie bendruomenės. Aukštoji mokykla suteiktų antrą mentorių, kuris taip pat su pradedančiu mokytoju dirbtų visus pirmuosius metus.

„Toks modelis veikia Singapūre, Suomijoje, neseniai stažuotes jauniems mokytojams įsivedė Estija ir matome jų rezultatų šuolius, vis gerėjančią švietimo sistemą, todėl tikime, kad ir mums tai padės“, - sakė ministrės patarėjas.

Pedagoginės stažuotės koncepcija aptarinėjama su aukštosiomis mokyklomis. „Nelabai realu, kad ateinantį rugsėjį ji pradėtų veikti, bet kitais metais, manau, taip“, - sakė A. Varanauskas.

Jauniems mokytojams pradėjus dirbti mokyklose kai kur jiems priskiriami daugiau patirties turintys kolegos, tačiau kai kurie ne motyvuoja jaunus kolegas, o greičiau demotyvuoja, nes patys yra demotyvuoti - atlyginimai maži, vaikai neklauso, tėvai toli gražu ne visada elgiasi pagarbiai, reikalavimai mokytojui - milžiniški, o palaikymo mažai.

Kaip sakė patarėjas, tokioje aplinkoje, net jeigu jaunas mokytojas ir buvo kupinas entuziazmo, rankos nusvirs. „Todėl ir planuojame kompleksinius sprendimus: pedagogų centrus, etatinį apmokėjimą už mokytojo darbą“, - sakė A. Varanauskas.

Nuo pradedančiojo mokytojo, vyr. mokytojo, metodininko ir eksperto mes norėtume pereiti prie tokios sistemos, kuri mokytojo kvalifikaciją susietų su galimybe užsiimti tam tikromis veiklomis.

Pasak patarėjo, etatinis mokytojo apmokėjimas be visų kitų naudų pedagogams atlygins ne tik už darbą per pamokas, bet ir po jų - už popamokinį darbą su vaikais, bendruomene ir t. t.

„Nuo pradedančiojo mokytojo, vyr. mokytojo, metodininko ir eksperto mes norėtume pereiti prie tokios sistemos, kuri mokytojo kvalifikaciją susietų su galimybe užsiimti tam tikromis veiklomis. Pvz., mentoriauti jauniems atėjusiems mokytojams. Tai yra veikla, kuriai reikia ne tik specialių gebėjimų, bet ir tam tikrų nuostatų“, - sakė ministrės patarėjas.

A.Varanauskas prognozavo, kad ne visose mokyklose būtinai bus tokių mokytojų. „Bet mes sakome, kad savivaldybės - didžiosios dalies mokyklų steigėjos - į savo mokyklų tinklą turėtų žiūrėti kaip į bendrą darinį. Jei vienoje mokykloje nėra žmogaus, galinčio būti geru mentoriumi jaunam mokytojui, gal kitoje yra?“ - svarstė Eltos pašnekovas.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, mokytojų amžiaus vidurkis šiuo metu yra 50 metų. Mokytojų pasiskirstymo pagal amžiaus grupes pastarųjų metų duomenys rodo, kad jaunų mokytojų dalis nuosekliai mažėja, pensinio amžiaus - laikosi stabiliai maždaug ties 5-6 proc. riba, o priešpensinio - tolygiai auga.

Kasmet į mokyklas patenka vis mažiau tik baigusių studijas jaunų specialistų - tik mažiau nei 10 proc. pedagoginį išsilavinimą ir pedagogo profesinę kvalifikaciją įgijusių Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbina mokykloje.

Dalis jaunuolių pedagogines studijas renkasi tik dėl noro apskritai įgyti aukštąjį išsilavinimą ir nuo pat pradžių neketina dirbti mokykloje. Kita vertus, dalis baigusiųjų pedagogines studijas tiesiog neranda laisvų darbo vietų.

ŠMM duomenimis, ir taip nedidelis pasipildymas ypač jaunais (iki 25 metų amžiaus) mokytojais per penkmetį sumažėjo beveik tris kartus. 2010-2011 metais mokyklose dirbo 555 šios amžiaus grupės mokytojai, 2015-2016 metais tokių mokytojų buvo 188.

Šiais mokslo metais Lietuvoje dirba 33 tūkst. pedagoginių darbuotojų. Priešpensinio 60-64 amžiaus mokytojų yra 11,2 proc., pensinio amžiaus mokytojai sudaro 6,5 proc. visų mokytojų.