Pernai įsigaliojus vadinamajam desovietizacijos įstatymui, iš viešųjų erdvių pradėti šalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių pavadinimai, kiti simboliai.

Vis tik daugiausia diskusijų visuomenėje kelia atminimo simboliai partizanams, kovojusiems už Lietuvos laisvę, tačiau taip pat prisidėjusiems prie Holokausto.

„Manau, kad reikėtų pagirti Lietuvos Vyriausybę už atvirumą ir už tai, kad ji ėmėsi lyderystės užtikrinant istorinį teisingumą. (...) Buvo žengti didžiuliai žingsniai. (...) Lietuvos Vyriausybė per du etapus skyrė 80 mln. JAV dolerių Geros valios fondui, taip įgyvendindama simbolinę turto restituciją“, – interviu BNS sakė diplomatė.

„Tačiau šioje srityje mes pasisakėme ir toliau pasisakysime, aš ir toliau tvirtai pasisakysiu už tai, kad nebūtų leidžiama šlovinti asmenų, kurie, kaip žinoma ir kaip dokumentais yra patvirtinta, dalyvavo vykdant Holokaustą. Tai yra antisemitizmo apibrėžimo dalis“, – pridūrė ji.

Bene daugiausia diskusijų šiuo metu kelia Ukmergės rajone esantis paminklas partizanui Jonui Krikštaponiui. Vadinamoji desovietizacijos komisija pernai pripažino jį kaip propaguojantį totalitarinius, autoritarinius režimus ir paragino nukelti.

Vis tik paminklas šioje vietoje tebestovi, nes jo nukėlimui priešinasi ir teisme bylinėjasi rezistencijos atmintimi besirūpinančios organizacijos.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis, vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.

„Yra keletas paminklų, kurių situacijas mes stebime. Jūs paminėjote Krikštaponį, kitas yra Jono Noreikos paminklas, ir, žinoma, mes ir toliau budriai stebime kitus atvejus, kai paaiškėja istorinių faktų ir informacijos apie žmonių konkretų vaidmenį istorijoje“, – kalbėjo K. McDonald.