Naujoji Jungtinių Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Derse tikina, kad pasikeitus Baltųjų rūmų administracijai užsienio politikos prioritetai nekinta, jie tik šiek tiek koreguojami.

Diplomatė teigia, kad jau metus lietuviams galiojantis bevizis režimas nenuvylė JAV administracijos. A.Derse taip pat tikisi, kad atsiras daugiau amerikiečių investuotojų į Lietuvos ekonomiką.

– Jau metus galioja bevizis režimas į JAV vykstantiems lietuviams. Ar turite žinių, kaip Lietuvos piliečiai naudojasi šia galimybe? Ar jų elgesys neduoda pagrindo svarstyti, gal atšaukti bevizį režimą?

– Tikimės, jog ši programa ir toliau veiks gerai. Pastebėjome, kad Lietuvai prisijungus prie bevizio režimo programos, gerokai padaugėjo keliaujančių į JAV. Tai labai gerai. Tikiu, kad ekonomikos krizei pasibaigus keliaujančių bus dar daugiau.

Kiek žinau, nėra didesnių sunkumų elektronines paraiškas aiškiai ir tiksliai užpildžiusiems asmenims atvykti į JAV. Dauguma gauna galimybę atvykti.

Bėdų galėjo turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie pildydami elektronines paraiškas nenurodė, kad anksčiau jau yra prašę vizų, bet jų nebuvo gavę. Be to, kai kurie nuslėpė, kad anksčiau lankydamiesi mūsų šalyje jie išbuvo ilgiau, nei leidžiama. Kitaip tariant, jie pažeidė JAV migracijos taisykles.

Tačiau raginu žmones nebijoti kreiptis dėl leidimų atvykti į JAV, tik jie tai turi daryti sąžiningai. Jeigu žmogus vieną kartą negavo leidimo, dar nereiškia, kad jis jau nebegali bandyti darsyk. Galbūt kitą kartą jam pavyks.

Tiesa, norėčiau atkreipti dėmesį, kad vykstant į JAV galioja dviejų etapų sistema. Užpildę elektroninį prašymą ir gavę leidimą atvykti į JAV arba gavę darbo, studento, tarnybinę ar kitokią vizą, atvykę dar būsite patikrinti pasienio pareigūnų. Jie priima galutinį sprendimą, ar leisti asmenį į šalį. Tačiau jeigu nieko nebandysite nuslėpti, jeigu į visus klausimus atsakysite sąžiningai ir pateiksite apie save tikslią informaciją, esu tikra, kad rūpesčių išvengsite.

– Ar Lietuva gali tikėtis JAV pagalbos atkuriant Afganistano Goro provinciją?

– Pirmiausia noriu pasakyti, kad saugumo užtikrinimo srityje esame pasiekę daugiau nei kuriose nors kitose. Labai vertiname tokios nedidelės NATO narės, kaip Lietuva, darbą Aljanse, ypač didžiulį įnašą Afganistane.

Jau pirmomis dienomis, kai įteikiau savo skiriamuosius raštus, turėjau galimybę apsilankyti Goro provincijoje. Esu sužavėta tuo didžiuliu Lietuvos įdirbiu. Ji tai daro ir toliau.

Tai buvo gana nestabili provincija, kur dažnai keitėsi valdytojai, konfliktavo žmonės. Tačiau Lietuvai pavyko įtvirtinti stabilumą. Jūsų nedidelė šalis netgi ir sunkmečiu padaro tiek daug tame krašte. Mes tuo gėrimės.

Įvairiais būdais padedame Lietuvai. Goro provincijai padeda JAV Tarptautinio vystymo agentūra "USAid". Šiomis dienomis ji skyrė ne vieną milijoną dolerių Goro provincijos sostinės Čagčarano oro uostui sutvarkyti. Tai bus gyvybiškai svarbus projektas kalnuotoje ir nuo kitų šalies centrų gerokai nutolusioje vietovėje.

– Deklaruojama, kad JAV ir Lietuva draugai. Tačiau kodėl Amerika nenori pagelbėti savo partnerei Lietuvai paneigti kaltinimų arba juos patvirtinti dėl slaptų kalėjimų buvimo?

– Mūsų šalyje galioja ilgalaikis susitarimas nekomentuoti žvalgybos ar saugumo institucijų veiklos.

– Bet mažai ir neįtakingai Lietuvai labai sunku vienai paneigti tuos gandus, kuriuos paskleidė labai įtakinga amerikiečių televizija "ABC News".

– Galiu pakartoti tą patį – nekomentuojame žvalgybos veiksmų.

– Ir nepadėsite mums atlikti parlamentinio tyrimo šiuo klausimu?

– Atsakymo neturiu, nes mūsų šalyje galioja ilgalaikis susitarimas nekomentuoti jokių klausimų, susijusių su žvalgyba.

– Ar susidaro teisingas įspūdis, kad prezidentas Barackas Obama keičia JAV užsienio politikos prioritetus – mažiau dėmesio Rytų Europai, naujosioms demokratijoms, glaudesni ir pragmatiškesni santykiai su Rusija?

– Prezidentas B.Obama, viceprezidentas Joe Bidenas, valstybės sekretorė Hillary Clinton ne kartą pareiškė, kad mūsų santykiai su Europa, įskaitant ir Rytų bei Vidurio Europą, buvo ir išlieka JAV užsienio politikos pagrindas. Mes kartu puoselėjame demokratijos vertybes, jas giname kaip partneriai ir sąjungininkai.

Tačiau per pastaruosius kelerius metus situacija su mūsų partneriais Rytų ir Vidurio Europoje pasikeitė. Jie tapo NATO nariais, oficialiais Amerikos sąjungininkais. Ir mes jau nebeklausiame, ką galime padaryti savo partneriams. Dabar keliame klausimą – ką galime padaryti kartu su partneriais.

Puikiai suprantu tam tikrą Lietuvos susirūpinimą dėl santykių su Rusija. Jūsų istorinė patirtis, deja, nėra pati gražiausia.

Tačiau, kaip sakė jūsų užsienio reikalų ministras, Rusija nėra Sovietų Sąjunga. Mes galime palaikyti konstruktyvius ir abipusiai naudingus, pragmatiškus santykius su Rusija. Tuo pat metu mes nesame naivuoliai užmerktomis akimis. Mes suprantame, kad su Rusija turime labai didelių nesutarimų kai kuriose svarbiose srityse. Tačiau tai nereiškia, kad negalime rasti bendrų sąlyčio taškų bendradarbiaudami su Rusija.

– Kodėl amerikiečiai verslininkai nelabai domisi Lietuva?

– Investuojama tuomet, kai matoma, kad bus gera grąža, kad tai bus pelninga. Vyriausybė gali padėti tik informuodama verslininkus apie galimybes investuoti, apie investicinį klimatą, apie įstatymus, kurie galioja verslumo srityje, galų gale apie tos šalies poreikius.

Lietuvos Vyriausybė iš tikrųjų suinteresuota kuo labiau sudominti amerikiečius verslininkus, ypač lazerių, biotechnologijų, informacinių technologijų srityse. Mes padedame tai daryti informuodami apie investicinį klimatą šioje šalyje.

– Gal jis nelabai geras?

– Kai kurių amerikiečių bendrovių dalyvavimas Lietuvoje įrodo, kad jis neblogas. Bendrovių "Mars", "Kraft", CSC investicijos yra tokios sėkmės pavyzdys.

Lietuvoje darbo jėga labai kvalifikuota, jūsų šalies geografinė pozicija yra strateginė, tranzitinė. Turite puikias galimybes prekiauti tiek didžiulėje ES rinkoje, tiek ir milžiniškuose Rytuose.

– Galbūt amerikiečiai verslininkai nusivylę Lietuva, prisimindami nelabai sėkmingą bendrovės "Williams" istoriją?

– Tai buvo praeityje. Aš žvelgiu į ateitį. Tikiu, kad ir verslininkai tą patį daro.

Mėgsta poledinę žūklę

55 metų profesionali diplomatė Anne Elisabeth Derse praėjusią vasarą prezidento Baracko Obamos administracijos buvo paskirta naująja JAV ambasadore Vilniuje. Tik prieš šešias savaites ji atvyko į Lietuvą ir įteikė skiriamuosius raštus Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

"Nesu anksčiau lankiusis nei Lietuvoje, nei Baltijos valstybėse. Tačiau dar prieš atvykdama į Lietuvą daug girdėjau apie jūsų šalies grožį. Paaiškėjo, kad tai tiesa. Nuostabūs miškai, ežerai, toks gražus Vilniaus senamiestis ir kiti miestai", – pasakojo iki šiol kelerius metus JAV ambasadore Azerbaidžane buvusi A.Derse.

"Lietuva primena mano gimtuosius kraštus – Šiaurės Amerikos Mičigano, Ilinojaus ir Viskonsino valstijas, iš kur kilusi visa mano šeima, todėl man čia išties labai patinka. Man artimas ir vietos klimatas – šaltis ir sniegas man labai patinka", – pasakojo diplomatė.

Ji tvirtino mėgstanti slidinėti ir poledinę žūklę. "Kai mokiausi Minesotoje, žiemą eidavau ant ežero ir žūklaudavau prasikirtusi eketę. Žinau, kad Lietuvoje poledinė žūklė irgi labai populiari, todėl, matyt, turėsiu galimybę atsiradus laisvo laiko tuo užsiimti", – vylėsi ambasadorė.

Prancūzų kalbos lingvistikos bakalaurė ir tarptautinių santykių magistrė A.Derse tvirtino kas rytą 45 minutes skirianti lietuvių kalbai mokytis. Ji netgi šiek tiek jau pramoko.

A.Derse ištekėjusi, turi keturis vaikus.