Komunikacijos agentūros „Maniac“ direktorius Karolis Žukauskas sako, kad tai puiki proga Lietuvai padidinti savo žinomumą. Reklamos agentūros „New!“ partneris Tomas Ramanauskas taip pat yra įsitikinęs, kad savo trūkumus Lietuva gali paversti privalumais, kviesdama į „niekam nežinomą“ šalį.

„Šansas Lietuvai, kurį turbūt ir vėl praleisim. Ir vėl, nes prieš trejetą metų jautrumo ašaromis pavertėme vieną šansą, kurį mums tąkart irgi suteikė Jungtinė Karalystė su karikatūra „Every Lithuanian Helps“. Šįkart šansas kitas, bet vėl suteiktas brito komiko Johno Oliverio, kurio JAV rodomos laidos vaizdo įrašu dauguma jau dalinotės „Facebooke“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo K. Žukauskas.

Alternatyva neveikiančioms strategijoms

K. Žukausko teigimu, Lietuva savo įvaizdžio nesėkmingai ieško jau turbūt bent porą dešimtmečių. Prikurta daugybė neveikiančių strategijų, kas keleri metai pristatomas naujas prekės ženklas Lietuvai, kuris netampa hitu, neprigyja ir naudojamas tik iš reikalo.

„Neidentifikuoja mūsų užsieniečiai nei su drąsia šalimi, nei su Baltijos širdimi, nei su dar galas žino kuo – neveikia, ir taškas. [...] Neabejoju, kad dar bent porą dešimtmečių blaškysimės nerasdami Lietuvos išskirtinumo ir bijodami pripažinti, kad esame tiesiog per maži, kad būtume įsimintini.

Tai kodėl gi neišnaudoti šito mūsų minuso ir nepaversti jo privalumu? Jau įsivaizduoju, kokią nuostabią užsienio turistų pritraukimo kampaniją įmanoma sukurti pasirėmus tuo pačiu britų pasiūlytų klausimu: „Where the f*ck is Lithuania?“. Kalbėti taip, kad kiekvienam, pamačiusiam Lietuvos skleidžiamas žinutes ir reklamą, kiltų noras „pagūglinti“ ar pasukinėti gaublį, ieškant atsakymo į tą patį klausimą „Kur, po velnių, ta Lietuva yra?“ – svarsto K. Žukauskas.

Reklamos agentūros „New!“ partneris T. Ramanauskas taip pat neabejoja tokios strategijos sėkme: „Aišku, kad tai galima išnaudoti. Esu smarkiai įsigilinęs į valstybių prekės ženklo kūrimą ir žinučių transliavimą. Neįtikėtina, kaip viskas vienoda: visi kviečia aplankyti savo nuostabią šalį, patirti įspūdžių, kurių nepatirsi niekur kitur.

Bet koks neįprastas elgesys, kaip, pavyzdžiui, sakyti, kad Lietuva yra šalis, apie kurią nė karto gyvenime negirdėjote arba tai nėra sumuštinio pavadinimas, būtų tikrai veiksmingas. Ar tai galėtų būti visos šalies šūkis? Abejoju, tačiau manau, kad su tam tikrai pakeitimais tai galėtų būti tikrai gera atskira kampanija.“

Galima apsieiti be keiksmažodžių ir kviesti į nematomą šalį

Sprendimą, pasak T. Ramanausko, galima įgyvendinti apsieinant be keiksmų.

„Žinoma, kuriant tokią kampaniją neužtektų tik tokio šūkio ar dainelės, reikėtų geriau apgalvoti, ką mes norime pasakyti. Tačiau nežinomos šalies koncepcija tikrai galėtų būti pritaikyta.

Labai tikiu tokia Lietuvos kryptimi: komunikacijoje visuomet paperka nuoširdumas“, – kalba pašnekovas.

Tuo metu K. Žukauskas siūlo idėją. „Invisible country – Lithuania“ (nematoma šalis Lietuva – LRT.lt), savo socialinio tinklo paskyroje rašo jis.

„Siekdami nematomumo, būtume matomesni, nei akcentuodami iš tikrųjų nematomą drąsą ar dar ką. O kur dar marios vietos fantazijai kuriant turistinius suvenyrus – nuo žemėlapių su ištrinta Lietuva – iki nepermatomų akinių nuo saulės.

Tuo labiau kad kol kas valstybiniu mastu nedrįstama pripažinti dar vienos problemos dėl angliško Lietuvos pavadinimo. Kol neišdrįsime (kaip estai prieš šimtmetį) nusimesti nereikalingos H raidės iš Lithuania, tol ne tik geografinė Lietuvos padėtis bus mįslė užsieniečiams, bet net ir jos pavadinimo ištarimas.

[...] Beje, mūsų afrikietiška Trispalvė šitoms slėpynėms irgi puikiai tiktų pėdų mėtymui į Afriką“, – svarsto K. Žukauskas.