Toks sąrašas pasirodė užsienio žiniasklaidoje. Amerikiečiai pataria turistams vandens iš čiaupo Lietuvoje negerti. Kitaip gąsdina viduriavimu ir kitomis ligomis.

Mūsų šalis kartu su Latvija atsidūrė viename sąraše su tokiomis valstybėmis kaip Peru, Kuba, Egiptas ar Rusija.

„Kai aš perskaičiau šitą straipsnį, man jis pasirodė gana keistas“, – sakė „Vilniaus vandenų“ laboratorijos atstovė Aurelija Baronienė.

„Kreipėmės į portalą. Ten yra turizmo portalas, paviešinęs duomenis į JAV užkrečiamų ligų centrą, kuris ir paviešino šiuos duomenis. Mūsų klausimas buvo vienas: kuo remiantis, sudaromas šitas sąrašas?“ – detalizavo „Vilniaus vandenų“ atstovė Renata Saulytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jokio atsakymo, kuo remiantis, Lietuvos vandens kokybė prilyginta Trečiojo pasaulio valstybių, kol kas nėra ir tai ne pirmas kartas, kai raginimai negerti vandens iš čiaupo Lietuvoje, atsiduria užsienio spaudoje. Tas pats JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras panašią informaciją platino ir 2019-aisiais.

„Tokios publikacijos ne tik nubraukia vienos ar kelių vandentvarkos įmonių pastangas populiarinti vandenį, bet ir visos šalies pastangas sakyti turistams, kad tai, ką turime geriausio, tai vandenį“, – atviravo „Vilniaus vandenų“ atstovė.

Ekspertai užtikrina, kad Lietuvoje vandens kokybė gera. Vartojimui tiekiamas giluminis, požeminis vanduo. Kitose valstybėse tai reta. „Mes esame ne pirmi, bet tikrai tarp pirmųjų dėl geriamojo vandens kokybės ir saugos“, – tikino VMVT inspektorė Vilija Galdikienė.

„Požeminis vanduo saugus kuo? Nėra biologinės taršos, mums nereikia jo nuolat dezinfekuoti“, – kalbėjo „Vilniaus vandenų“ laboratorijos atstovė.

Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad Lietuvos vandens kokybė pripažinta tarptautiniu mastu. „Geriamojo vandens kokybė yra reguliariai kontroliuojama. Geriamojo vandens tiekėjai kiekvienais metais atlieka maždaug 180 tūkstančių tyrimų. Tuos tyrimus jie teikia mūsų tarnybai, mūsų tarnyba teikia Sveikatos apsaugos ministerijai, Europos Komisijai“, – vardijo VMVT inspektorė.

Gyventojai taip pat mano, kad amerikiečių rekomendacijos yra laužtos iš piršto. Tiesa, ekspertai sutinka, kad šiek tiek prastesnė gali būti šulinių vandens kokybė. Mat, iš paviršiaus į vandenį patenka daugiau nitratų, amonio ir organinių rūgščių.

Ar skiriasi amerikiečių ir Lietuvos vandens tyrimų metodologija, o gal vertinimo parametrai, kol kas neaišku. Tačiau požiūris čia ir už atlanto tikrai kitoks. „Amerikiečiams sunku suprasti ir priimti, kad galima gerti vandenį, kuris teka pakankamai, jų požiūriu, nesterliai, t. y. vamzdžiais“, – aiškino R. Saulytė.

Skirtumus pastebi ir apgyvendinimo sektorius. „Viešbučiai tvirtina, kad sulaukia daug turistų klausimų, ar čia tikrai galima gerti, ar galėtų pasiūlyti alternatyvą“, – pridūrė ji.

Nors Lietuvoje nevirintą vandenį iš čiaupo gerti galima, reikėtų atsižvelgti į individualaus vandentiekio būklę. Be to, kai kuriuose šalies regionuose, vandenyje tam tikrų cheminių medžiagų gali būti daugiau.